I'm just a teenage dirtbag (H.Styles ir L.Hale fanfiction)

2.26

"Die with memories. Not dreams"
-----------------------------------------------------------------

Laidotuvių metu vienu momentu maniau kad Harry šoks į duobę paskui karstą. Jis laikėsi įsikibęs į mane ir liejo ašaras. Na taip jis vaikinas ir dauguma sako kad vyrai neverkia tačiau tai netiesa. Jis neslėpė savo sielvarto dėl mamos.

Po laidotuvių ceremonijos visi sėdo į mašinas ir pajudėjo į rastoraną o Harry dar pasiliko atsisveikint su mama ir aš likau su juo.

"Ar galim nevažiuot į tą kvailą restoraną? Nenoriu ten būt. Apsimest kad viskas gerai. Kad taip lengvai ją paleidau nes tai sušiktai netiesa"-atsisuko į mane

"Žinoma. Galim važiuot ar eit kur tik nori"-menkai pakėliau lūpų kampučius

"Ačiū kad sunkiausią mano gyvenimo akimirką esi šalia. Dabar likai man tik tu. Galiu turėt visą šeimą šalia bet tu esi svarbiausia"-stipriai apkabino

"Visada būsiu šalia. Neatsikratysi manęs net jei ir norėsi"-prisiglaudžiau prie tvirtos Harry krūtinės

"Važiuokim į tą vietą kur mūsų medis ir supynės. Seniai ten buvau.."-šyptelėjo

"Gerai. Tik parašysiu Gemmai žinutę jog nebūsim pietuose"-linktelėjau

"Einam. Mašinoj parašysi"-sunėrė mūsų pirštus ir abu pajudėjom nuo kapinių

***

Atvažiavus į mūsų vietą atsisėdom ant supynių ir susikibę rankomis supomės. Nesvarbu kad Harry dabar su kostiumu ir baltais marškiniais o aš suknele ir aukštakulniais. Nesvarbu kad žiema. Čia mes vėl galim pasijaust vaikais. Bent trumpam sugrįžt į vaikystę kur duždavo ne puodeliai o ne žmonių širdys. Kur sunkiausias sprendimas būdavo žaisti gaudynes ar slėpynes..

"Kada nors mes ištirko čia susituoksim. Prie šito medžio"-prabilo

"Iki to laiko daug kas gali nutikt"-tariau

"Nesvarbu kad ir kiek tektų iškęst ir patirt. Kartu įveiksim visas kliūtis ir sukursim šeimą kurioje nekartosim savo tėvų klaidų ir būsim geri vaikai savo tėvam"-tęsė

"Tai dideli siekiai ir tikslai"-pasakiau

"Po mamos mirties supratau kad reikia brangit mylimus žmones tol kol dar ne vėlu nes niekas nežino kada iš tavęs gyvenimas atims brangiausius"-pažiūrėjo man į akis

"Žinai ką? Nustokim liūdėt dėl to ką praradom ir mėgaukimės tuo ką visdar turim. Vienas kitu draugais ir šeima. Gyvenkim šia diena. Mes jauni. Kol dar esam mokykloj darykim nesamones krėskim visokias aibes ir šunybes. Laužykim taisykles nes jos tam ir kuriamos kad kažkas jas sušiktai laužytų. Būkim savimi ir džiaukimės gyvenimu kol dar galim"-priėjau prie jo

"Tu teisi. Laikas ją paleist. Laikas pakvailiot kaip anksčiau. Pameni tą vasarą kai susitikom po tiek metų? Tada darėm viską neapgalvotai. Buvau šiknius ir tikras kalės vaikas"-nusijuokė

"Kaip gi galėčiau pamiršt. Ta vasara buvo nuostabi"-vaikinas pasisodino mane ant kelių

"Žinai ką? Einam. Palakstyt kaip anskčiau. Pievoj basi ir laimingi"-išsišiepė

"Dabar žiema"-sukikenau

"Juk pati sakei kad reikia šėlt"-pakėlė mane nuotakos stiliumi

Harry nešinas manęs ėmė bėgt į didelę pievą.

"Išsirėkim. Išklykim velniop visą sielvartą ir skausmą kuris yra mumyse"-palietus kojomis žemę tariau

Netrukus abu pradėjom rėkt kaip nesveiki. Jei čia būtų žmonių tikriausiai mus išvežtų į ligoninę.

"Tai buvo nuostabu"-Harry šypsojosi

"Kodėl anksčiau to nedarėm.."-atsidusau

"Myliu tave"-prisitraukė mane per liemenį arčiau

"Myliu tave"-pakartojau vaikino žodžius ir po jų mūsų lūpos susijungė

***

Kai grįžom namo šeima jau buvo grįžusi. Harry nuėjo pailsėt į savo kambarį ir pasakė kad nori pabūt vienas. Gemma pasikvietė mane pasikalbėt todėl nuėjom į mano kambarį.

"Kaip jis?"-paklausė mergina

"Neblogai. Manau jam sekasi gerai ištvert visa tai"-atsakiau

"Nes jis turi tave"-šyptelėjo

"Kaip pietūs?"-pasiteiravau

"Normaliai. Šiandien susipažinau su tais kurių nebuvau pažinojus..visi norėjo pabendraut su Harry bet judu neatvykot. Šiaip gerai kad jūsų nebuvo nes atvažiavus mūsų kalė pusseserė kuri tik nori mano brolio"-pradėjo pasakot

"Na tegul tik pasvajoja nebent nori rinktis dantis nuo asfalto"-mirktelėjau

"Tikriausiai greitu metu gausi su ja susipažint nes jų šeima paviešės Londone bet gali nesijaudint dėl to nes Harry visiškai nusispjaut ant jos tuo labiau kai turi tave"-nusišypsojo

"Žinau ir man pakanka žinojimo. Jis daug kartų man įrodė kad jam reikia tik manęs"-nusišypsojau ir aš

"Žinai ką? Mamos netektis sunki tiek jam tiek man. Ką manai jeigu kurį vakarą tu aš ir Harry išeitumėm pasipinksmint?"-pasiūlė

"Žinoma. Sutinku. Bėje Louis daro Kalėdinį vakarėlį savo namuose antrą Kalėdų dieną ir mes ten esam pakviesti. Louis geriausias Harry draugas"-nusišypsojau

"Puiku. Pasidarom šiandien mergaičių vakarą? Grįžtant iš gedulingų pietų šiek tiek apsipirkau. Galėtumėm pažiūrėt filmą"-tarė

"Galim. Jei gali tu viską suruošk o aš einu pažiūrėt kaip Harry"-sutikau su pasiūlymu

Gemma nuėjo į apačią o aš pas Harry. Pravėrusi vaikino kambario duris išvydau jį žaidžiantį kažkokį žaidimą per televizorių.

"Heyy"-atsisuko į mane

"Kaip tu?"-pasiteiravau

"Gerai. Kaip matai žaidžiu. Tai šiek tiek padeda prablaškyt mintis"-šyptelėjo

"Tai reiškia nepražūsi be manęs? Mudvi su Gemma pasidarysim mergaičių vakarą"-atsisėdau šalia jo

"Žinoma ne. Viskas gerai. Tau reikia ir pačiai pailsėt"-nusišypsojo

"Jei ko reikės gali bet kada ateit"-paglosčiau jo ranką

"Būtinai o dabar eik kol mano sesuo neatėjo ir neišsitysė tavęs iš čia"-sukikeno

Sujungiau mūsų lūpas trumpam bučiniui ir išėjau.

Labutis!!!! Sveikinu visas su šventėmis!!! Palinkėsiu kad visų jūsų norai virstų realybe ir žinoma ko dar palinkėsiu bus tikri draugai!! Myliu visas! ♡♡♡