I'm just a teenage dirtbag (H.Styles ir L.Hale fanfiction)

2.23

"Give your all to me I'll give my all to you"

Daina John Legend-All of me

-----------------------------------------------------------------------------

"Atrodai liūdna. Kas tau? Nesidžiaugi kad pamatysi draugus?"-paklausė Harry kai atėjom į jo kambarį

"Džiaugiuosi bet labai bijau kad mamai su Dess nieko neatsitiktų bandant pričiupt tą niekšą"-atsidusau

"Suprantu tave bet viskas bus gerai. Tau reikia atostogų. Mums abiems jų reikia"-apsikabino mane

"Žinau. Reikės paskambint Amandai pasakyt kad atvažiuojam"-šyptelėjau

"Žinai keista kad jie su Liam kažkada draugavo. Dabar jis su Soph ir yra laimingas"-bandė pakeist temą

"Taip. Amanda taip pat neliūdi"-sukikenau

"Juk ji Amanda"-sukrizeno garbanius

"Labai pavargau nuo viso šito mėšlo mūsų gyvenimuose"-atsisėdau ant lovos

"Žinau. Aš irgi bet viskas bus gerai"-atsisėdo šalia

"Harry nebus. Ištisai kartoji kad viskas bus gerai nors ištikro taip nėra ir taip nebus kol nebūsiu tikra kad tas niekšas yra sugautas arba dar geriau miręs o kai pagalvoju kad jis gali kažką padaryt šeimai.."-susinervinau

"Klausyk. Ema nusiramink. Nei tavo mamai nei mano tėčiui nieko neatsitiks. Jie nedrįs taip rizikuot kai tavo mama laukiasi"-permetė savo ranką man per pečius

"Vat būtent kad mama laukiasi dabar medžiot kažkokį psichopatą nėra tinkamas ir puikus metas.."-sukūkčiojau

"Suprantu tave. Tikrai žinau ką išgyveni bet juk žinai kad visada šalia turėsi mane"-stengėsi mane nuramint

"Žinau tai bet ateis laikas kai tau nusibosiu Harry. Nemanau kad norėsi būt su manim visa traumuota ir tiek patyrusia.."-nusisukau

"Ką tu čia šneki? Ema aš visada norėsiu būt su tavim. Myliu tave ir taip bus visada. Kad ir kas benutiktų"-apglėbė mane savo rankomis

***

Laikas eina greitai. Šiandien mūsų skrydis į Bostoną. Labai nenoriu palikt mamos ir Dess nes bijau kad jiems kažkas atsitiks. Bijau kad tas psichopatas juos nuskriaus.

"Gerai pailsėkit"-prieš einant į lėktuvą mama apkabino mus

"Būkit atsargūs"-tyliai pasakiau

"Nesijaudink. Viskas bus gerai"-Dess

"Mums jau metas eit"-Harry

Linktelėjau ir dar kartą pažvelgusi į mamą ir Dess nusekiau paskui garbanių į lėktuvą. Atėjus susiradom savo vietas ir atsisėdę prisisegėm saugos diržus.

"Žinai ką? Kai grįšim viskas prasidės iš naujo. Tas kvailys kuris bandė mane nužudyt bus sugautas ir visi vėl ramiai gyvensim. Nebenoriu daugiau nervintis ar tikėtis kažko blogo. Laikas pozityvioms mintims"-atsirėmiau į vaikiną

"Šaunuolė. Jei taip ir toliau galvosi viskas labai greitai susitvarkys o dabar pamiegok"-apkabino mane per liemenį

***

"Amanda!"-puoliau merginai į glėbį

"Ema"-draugė stipriai mane suspaudė

"Kaip pasiilgau tavęs"-pradėjom linguot kaip pingvinai

"Aš tavęs taip pat. Sveikas Harry"-atsitraukė nuo manęs

"Labas"-vaikinas šyptelėjo draugei

"Ar namas paruoštas?"-paklausiau

"Kam ir koks namas?"-įsiterpė Harry

"Namas kuriame anksčiau gyvenau. Mudu ten apsistosim"-šyptelėjau

"Taip. Pati viską sutvarkiau"-nusišypsojo Amanda

"Pasiilgau šito miesto"-apsižvalgiau aplinkui

"Einu į registratūrą pažiūrėsiu ar atvarė mašiną kurią išnuomojo tėtis"-pakštelėjęs man į kaktą garbanius nuėjo

"Tai kaip judviem sekasi?"-paklausė draugė

"Viskas gerai. Jis labai manim rūpinasi"-atsakiau

"Matosi. Su juo būsi laiminga. Jau vien jo žvilgsnis viską pasako kai žiūri į tave"-pamerkė akį

"Na štai. Mašina stovi lauke. Einam?"-grįžo žaliaakis

"Žinoma"-linktelėjau ir visi trys patraukėm į lauką

Iki namų važiavom apie 20min. Vos tik išvydus savo senus namus mano veidą papuošė plati šypsena.

"Negaliu patikėt kad aš ir vėl čia"-jaučiausi laiminga

"Palieku jus. Įsikurkit. Rytoj susitikism"-atsisveikinusi Amanda išėjo

Įžengus į namų vidų užplūdo prisiminimai. Čia jaučiuosi savimi.

"Kaip tu?"-iš nugaros mane apkabino vaikinas

"Daug geriau. Ačiū kad važiavai kartu. Man tai daug reiškia"-atsisukau į jį

"Visada būsiu šalia"-sujungė mūsų lūpas

"Pasiilgau tavęs"-sukandau vaikino lūpą

"Aš tavęs irgi"-pagilino bučinį

Užšokau ant jo ir apsivijau liemenį kojomis. Nepajutau kaip greitai gulėjau svetainėj ant sofos užgulta garbanotų plaukų savininko. Netrukus likom tik su apatiniais. Žaliaakis ėjo mano kūnu šlapiais bučiniais palikdamas žymes.

"Myliu tave"-grįžęs prie lūpų pakuždėjo

Nieko nelaukusi kojomis nusmaukiau jo apatinius. Tą patį su manimi padarė ir jis. Ilgai nereikėjo laukt kol užsidėjęs sargį vaikinas įėjo į mane. Harry judėjo vis sparčiau visu gyliu kas privertė mane išleist kelias garsias aimanas. Nepastebėjau kaip ėmiau raižyt rudaplaukio nugarą nagais. Žinojau kad jam skauda bet kartu ir patinka todėl nesilioviau.

Baigus vakinas susmuko ant manęs. Tyla. Girdėjosi smarkūs mudviejų širdžių dūžiai ir gilus kvėpavimas.

"Man to labai trūko"-prabilau

"Tu geriausia"-sujungė mūsų lūpas trumpam bučiniui

"Manau turėtumėm susidėt daiktus"-sukikenau

"O jei padarytumėm tai vėliau nes dabar..."-kandžiojo mano odą

"Ar nori antro raundo?"-sukrizenau

"Jei tu nori"-nesiliovė

"Daiktai gali ir palaukt.."