I'm just a teenage dirtbag (H.Styles ir L.Hale fanfiction)

2.25

"Never let me go"
-----------------------------------------------------------------------------

Atėjo ta diena kai turime grįžt į Londoną. Po savaitės Kalėdos todėl turim pasirūpint dovanomis ir nuveikt kitokių dalykų.

Įlipus į lėktuvą užsisegėm saugos diržus. Padėjau savo galvą ant Harry peties ir užmigau.

***

"Dievinu savo tėtį. Tik jis sugeba neprašytas atvaryt mašiną į oro uostą prieš grįžtant"-sukikeno Harry

"Tavo tėtis gera žmogus ir džiaugiuosi kad jis su mano mama"-nusišypsojau

Įsėdę į mašiną išvažiavom namo. Po pusvalandžio atvykom į vietą. Pravėrę duris tikėjomės rast linksmus tėvus tačiau jie sėdėjo liūdni ir sumišę o su jais mažasis Harry broliukas Jeremy.

"Bloli! Ema!"-prilėkė mažylis

"Ej kodėl tavo akutės paraudusios? Verkei?"-paėmiau jį ant rankų

"Kas čia vyksta? Kodėl Jeremy čia?"-Harry atsisuko į tėvus

"Mamytė miega ir nebeatsikels"-tarė berniukas

"Ką?"-abu su Harry visai sutrikom

"Sūnau. Tavo mamą nužudė vyras su kuriuo gyveno"-Dess lėtai priėjęs padėjo savo ranką ant Harry peties

"Meluoji! Tu suknistai meluoji!!"-vaikinas susiėmė už galvos

Garbanius trenkęs durimis pradėjo bėgt nuo čia.

"Parvesiu jį"-su ašaromis akyse paleidau Jeremy ir išlėkiau iš paskos

"Harry palauk!"-surėkiau pasivijusi vaikiną

"Jos nebėra. Jos sušiktai nebėra!"-Harry keliai susijungė su asfaltu o iš akių tekėjo skausmo ašaros

"Ne Harry. Paklausyk ji čia. Ji visada bus čia šalia su tavim. Tavo širdy"-atsiklaupiau šalia jo ir stipriai apkabinau

"Mudu neseniai susipykom. Aš net neatsisveikinau su ja..neatsiprašiau..mano paskutiniai žodžiai jai buvo nebenoriu tavęs matyt šlykštyne"-sukūkčiojo

"Nusiramink. Suprantu kaip tau skaudu bet dabar ji ten kur nebebus jokio skausmo. Tu gali jos atsiprašyt. Gali tai padaryt kapinėse,bažnyčioje ar namuose su savo mintimis. Su malda. Tu tai išgyvensi. Mudu kartu tai išgyvensim. Dabar su mumis Jeremy kuriam turi rodyt pavyzdį ir būt su juo labiau nei bet kada nes jis dar mažas"-stengiausi paguost

"Prašau nepalik manęs"-stipriai mane suspaudė

"Niekada. Girdi? Niekada"-pakuždėjau

***

Ryte pabudau nuo saulės spindulių sau ant veido. Atsisėdusi pažvelgiau į šalia esantį Harry. Šiandien laidosim jo mamą. Grįš Gemma ir giminės. Kas be ko ateis palaikyt visi draugai o svarbiausia kad šalia būsiu aš.

"Labas rytas"-kai jis pramerkė akis pakštelėjau jam į lūpas

"Labas"-menkai pakėlė lūpų kampučius

"Kaip tu?"-paisteiravau

"Visdar negaliu patikėt kad jos nebėra"-atsisėdo

"Susitaikysi su tuo. Turi mane"-paglosčiau jo skruostą

"Ačiū"-apkabino mane

"Visada"-šyptelėjau nors jis to nemato

"Myliu tave"-sujungė mūsų lūpas trumpam bučiniui

"Aš tave taip pat. Pasiruošęs šiandienai?"-paklausiau

"Tiesą pasakius ne"-atsiduso

"Viskas bus gerai"-nusišypsojau

"Bėje mano Gemma po poros valandų bus čia. Svečių kambariai remontuojami tai gal galėtum jai užleist savo kambarį? Ji čia pabus tik savaitę o gal dvi. Vistiek beveik visada miegi su manim"-paprašė

"Žinoma. Jokių problemų. Mes gi buvom ansksčiau geriausios draugės kai dar tryse šėldavom maži. Galbūt jai reikės mergaičių vakaro"-nusišypsojau

"O dabar lipam iš lovos ir einam ruoštis"-pridūriau

Nuėjusi į kambarį pirma ką padariau tai pasiėmiau švarius apatinius ir nupėdinau į vonią. Viską ten atlikusi grįžau į kambarį. Iš spintos išsitraukiau juodą suknelę. Apsirengusi apsiaviau juodus aukštakulnius. Plaukus pasileidusi šiek tiek pagarbanojau o paskui susitvarkiau makiažą.

"Ema"-pro duris išvydau įeinančią Gemmą

"Gemma"-stipriai apkabinau ją

"Pasiilgau tavęs"-šyptelėjo pusė lūpų

"Aš irgi tavęs. Užjaučiu dėl mamos"-akyse pradėjo kauptis ašaros

"Ne. Jokių ašarų. Tu reikalinga stipri man ir Harry"-nušluostė skruostu riedančią ašarą

"Man tiesiog jos gaila..judviejų taip pat"-atsidusau

"Suprantu. Ačiū kad prižiūri mano brolį kai manęs nėra"-nusišypsojo

"Visada"-sukikenau

"Ej būsim kambariokės. Neleisiu savo broliui pasiimt tave pas save. Mes tikrai pavakarosim ir nekartą"-suplojo rankomis

"Gerai"-nusijuokiau

"Mergaitės jau metas"-pro duris galvą įkišo mama

"Ateinam mama"-linktelėjau ir ji dingo už durų

"O tu mesk savo lagaminus kad ir čia"-tariau