I'm just a teenage dirtbag (H.Styles ir L.Hale fanfiction)

2.11

"All I ever wanted was the truth"
---------------------------------------------------------------------------

"Tavo elgesys nebepakenčiamas Ema. Po rudens atostogų keliausi į mergaičių internatą"-mama

"Tu juokauji tiesa?"-pašokau iš vietos

Mama visdar žiūrėjo į mane rimtu veidu ir tada supratau kad ji nemeluoja.

"Rimtai?!'-mano žandikaulis atvipo

"Duodu tau paskutinį šansą. Jei nesielgsi su Jackie gražiai lėksi pro šių namų duris tiesiai į ten kur laisvę matysi tik atostogų metu"-pradėjo grasint

"Kas tau pasidarė?"-akyse pradėjo kauptis ašaros

"Kas pasidarė tau? Dabar viskas turėtų būt gerai kai vėl su Harry viską išsiaiškinot"-atrodė rami

"Jackie! Va kas man yra! Ji tik ieško progos mus abi sukiršint ir išskirt su Harry! Ji jo net nepažįsta bet jei jo reikia nes jis mano vaikinas!"-bandžiau neleist ašaroms paimti viršų

"Ir žinai kas svarbiausia? Kad mama manim netiki"-sukūkčiojau

"Eik į savo kambarį panelyte. Tau namų areštas kol nepasikeis elgesys. Ir nepamiršk ką sakiau"-piktai pasakė

Daugiau nieko nesakiau. Tiesiog apsisukau ir nuėjau į kambarį. Harry kažkur išėjęs todėl dabar turėsiu šiek tiek privatumo.

Kritau veidu į lovą ir leidau ašaroms laisvai lietis. Negaliu patikėt kad mano mama taip elgiasi su manim.

Pragulėjau taip kelias valandas. Netikėtai pajaučiau kaip tvirtos rankos apglebia mane.

"Ir vėl susipykai su mama?"-pakėlusi akis išvydau garbanių

"Ji pasakė kad jei mano elgesys nesikeis uždaris mane internate"-giliai įkvėpiau

"Na jau ne. Mudu su tėčiu neleisim šito"-šyptelėjo

"Man tiesiog sunku kad jo manim netiki ir nepasitiki o Jackie tuo tik naudojasi"-nusišluosčiau paskutines dar neuždžiūvusias ašaras

"Nori pasivaikščiot?"-pasiūlė

"Negaliu. Man namų areštas"-papurčiau galvą

"Velniop tą namų areštą. Tavo mama išvažiavio"-sukikeno

"Nu gerai. Tik leisk apsirengt"-šyptelėjau

Užsimetusi ant maikutės šiltą megztinį apsiaviau batus. Abu nusileidom į apačią ir apsirengėm striukes. Netrukus jau vaikščiojom parke. Pūtė žvarbus vėjas tačiau nėra nieko geriau kaip raminantis pasivaikščiojimas su mylimu žmogumi.

"Geriau jautiesi?"-paklausė

"Taip ačiū"-šyptelėjau

"Tavo mama atgaus protą pamatysi"-pakštelėjo man į lūpas

"Tikiuosi"-atsidusau

Hey!! Tai va labai atsiprašau už neydomias ir trumpas dalis! Labai ačiū kad skaitot komentuojat ir votinat :) labai labai stengiuosi ir labai nepykit jei nuvyliau. Išties labai sunku parašyt kažką normalaus kai esi devintoj klasėj ir turi begales veiklos