Student

5 dalis

Niall pov.
Atsistojau ir piktai pažvelgiau į ją.
-Kodėl tu taip elgiesi ?
-Vaikystėje negavau tokios tėvų meilės kokią gavo Lucy. Aš pavydėjau, bet nieko nedariau. Juk ar ji kalta, kad tėvai ją labiau myli ? Tada po kelių metų susipažinau su tokiu vaikinu, mes draugavom ilgai. Tikrai labai ilgai. Ir štai vieną dieną ateina jis pas mane ir sako: ,,tavo sesė man papasakojo visą tiesą apie tave. Aš nenoriu su tavimi bendrauti , kadangi tu sergi živ aš tavęs nebenoriu.,,
Dar vis taip gerai atsimenu tuos žodžius. Lyg tai būtų pasakyta vakar. Aš nežaidžiu tavo jausmai Niall. Negalvok taip. Aš pasikeičiau. Suuaugau ir negaliu taip elgtis su tavimi. Atleisk man.-Ji pradėjo verkti.
Šiek tiek atsileidau. Kaip Lucy drįso taip padaryti ? Man ji atrodė maloni mergina. Pasirodo taio nebuvo. Praeitis gali daug pasakyti apie žmogų. Nežinojau kodėl iškart patikėjau Delilah pasakojimu.
-Papasakojau viską tėvams. Jie supyko ant jos ir išsiuntė į New Yorką pas senelius.
-Man Lucy sakė, kad tu pasakei tėvam, kad ji dulkinosi su tavo vaikinu ir, kad tėvai tave labiau mylėjo.
-Na, tavo pasirinkimas kuria tikėti. Aš nesakau rinktis pusių. Tai tiesiog niekas.
-Tai ne niekas. Tai yra baisu. Negalėčiau tokių gandų apie nieką skleisti.
Ji šyptelėjo ir atsisėdo šalia manęs.
Lucy pov.
Stovėjome prie vaikų namų ir laikėme krepšelį su pinigais rankose. Ten buvo daug pinigų kurie bus skirti tiems vaikams. Aš tikiu, kad čia dirbantya žmonės nėra blogi ir nepasiims tų pinigų sau.
-Sveiki kuo galiu padėti ?-Paklausė maloni ponia kurią susitikome įėję į vidų.
-Aš norėčiau paaukoti šiuos pinigus.-Pasakiau ir pakėliau krepšius.
Ji aiktelėjo ir susiėmė už burnos.
-Vaikai tai yra labai daug. Iš kur jūs tiek gavote ?-Ji vis dar atrodė pasimetusi.
-Iš žmonių kurių jiems nereikia.-Šyptelėjau moteriai.
-Eime su manimi.
Mes nusekėme ją ir atsiradome kažkokiame kabinete. Moteris nuėjo už stalo ir atsisėdo ant kėdės.
-Mus jau metus kankina skolos ir mums grasino, kad uždarys, jiema visai nerūpėjo, kad čia gyvena vaikai be šeimų. Jiems tai tiesiog nerūpėjo.-Ji pravirko, bet greitai nusivaliusi ašarą išsitiesė ir vėl pavirto tvirta moterimi.-Šių pinigų užteks skoloms grąžinti ir dar daugiau. Labai dėkoju jums vaikai.
-Nėr už ką.-Atsakėme su Maiklu kartu.
Ji išsivedė mus iš to kambarėlio ir pašaukė vaikus į kambarį su sofa ir televizoriumi. Tikriausiai salionu.
Visi vaikai sugūžėjo ir žvelgė į mus savo smalsumo pilnomis akimis.
-Šitie žmonės pagerino jūsų gyvenimą ir mes nebeužsidarysime.-Ji suplojo rankomis ir visi vaikai pradėjo džiūgauti. Viena mergaitė priėjo ir apsikabino mane. Džiaugiausi, nes žinojau, kad ir jie džiaugėsi. Vis dėl to kaip gera daryti kitų gyvenimus džiaugsmingais.
Kai grįžome namo aš supratau, kad negaliu mesti mokslų. Juk ir išsilavinimą turėsiu turėti. Ir stipendiją svajoju gauti. Juk tėvai tikrai neduos pinigų mokslams.
Ryte atsikėliau linksma, nors ir žinojau, kad reiks susitiksi ir su Niall ir su Delilah. Ir taipogi žinojau, kad ji bus kažką paskleidusi blogo apie mane ir visi iš manęs šaipysis. Bet kažkodėl man tai dabar nerūpėjo. Apsipraususi apsirengiau ir pasiėmusi kuprinę patraukiau išėjimo link. Palikau Maiklą miegantį ir išėjau.
Mokykloje, kaip ir tikėjausi, visi šnibždėtis pradėjo kai aš atėjau. Tai vis gi nesugadino mano geros nuotaikos ir aš nekreipdama dėmesio ėjau link savo klasės. Ten sėdėję žmonės pasitraukė kai aš atsisėdau šalia.
-Sveiki mokiniai šiandien mo-Nesiklausiau ką šneka mokytojas ir tik stebėjau jį. Akies krašteliu mačiau Niall stebintį mane, bet pati negalėjau atsisukti į jį pažvelgti.
Vidurį pamokos mokytojas išėjo ir paliko mus vienus. Visi iš kart pradėjo triukšmauti.
-Tylos.-Sušuko Niall ir visi nutilo.
Pasiruošiau, kad jis kažką man pasakys negražaus, bet jis nieko nepadarė. Tik pasakė Delilah, kad viskas bus gerai ir , kad jis apsaugos ją nuo manęs.
Pasitryniau akis, kad neverkčiau ir toliau stebėjau valgančius žmones. Niekas net nedrįso kalbėtis su manimi. Niekas net nenorėjo atsisėsti šalia. Tai buvo baisu. Juk bet kas ką ji sako yra netiesa. Ji turi gražų veidelį ir visi štai jau ja tiki. Jos gyvenimas buvo lengvesnis. Jai nereikėjo kovoti. Ji viską gavo ir gaus ant lėkštutės padėta.
Suvalgiau maistą ir pradėjau eiti link išėjimo. Tikėjau, kad šiandien kažkas nutiks ir štai nutiko.
Pakaučiau, kad guliu ant grindų ir ant manęs teka vanduo.
-Ups atleisk. Žiūrkytės nepamačiau.-Nusišaipė Delilah.
Atsistojau ir pažvelgiau į ją. Šalia jos stovėjo Niall su stikline rankose. Jis tai pat prie to prisidėjo. Jie šypsojosi ir galėjau girdėti vaikų kikenimą.
Bet aš nebūsiu ta kuri greitai nusileis ir kęs pažeminimus. Tik ne dabar.
Priėjau prie jos ir trekiau antausį. Jos veidas pasisuko ir visi aiktelėjo. Ji pati to nesitikėjo kaip ir kiti žmonės.
-Susirask kažką kito žeminti, aš to netoleruosiu kale.-Spjoviau jai į veidą ir išėjau iš valgyklos.
Nuėjau į toletą ir bandžiau pirštais šukuoti šlapius plaukus. Drabužius persirengiau į kūno kultūros tad teliko išsidžiovinti plaukus iki pertraukos galo.
Per likusias pamokas nieko gero nevyko. Tai pat ir nieko blogo. Tiesiog viskas tekėjo sava vaga. Bent jau iki tos minutės kai išėjau iš mokyklos.