Student

13 dalis

Lucy pov.
-Mama, prašau man nupirkti butą kitoje miesto pusėję, kitoje kaimynystėje. Nenoriu būti šalia Niall, o ir Delilah bus laimingesnė be manęs. Man visa tai yra svetima. Aleiskit, kad nesu tokia, kokia tikėjotės, kad būsiu. Tačiau buvo daug veiksnių, kurie mane pakeitė.
-Lucy.-Tevų veidas pasikeitė iš piktų į nustebusius.
-Aš suprantu, kad jūs nenorite sutikti, tačiau prašau padaryti tai dėl manęs. Aš pakankamai nukentėjau čia gyvendama.
-Ar tai dėl to, kad mes taip su tavimi anksčiau pasielgėme ?
-Iš dalies taip, tačiau pagrindas yra kas kita. Tiesiog aš nenoriu Niall matyti daugiau nei mokykloje, aš jo bijau, mokykloje esu šiek tiek saugesnė. Man nesvarbu ar jis pasikeitė ar ne, tačiau aš nenoriu jo. O ir su Delilah mum nepavyko išauginti gerų santykių, tiesa, mes net nebandėme. Tačiau, mes nei viena nepripažinsime, kuri buvo kalta. Manau, mes abi lygiai kaltos.-Turėjau tiek visko ant krūtinės išsakyti apie tėvus, tačiau nusprendžiau to nedaryti.
Tėvai mane apkabino. Jie galbūt suprato ir tai, ko nepasakiau.
-Mes atsiprašome už viską.

Maiklas įnešė paskutinę dėžę ir padėjęs ją ant stalo pabučiavo mane. Aš džiaugiausi šita pusiau nauja pradžia ir tikėjau, kad gyvenimas pagerės.

Mokyklai nebuvau pasiruošus, tačiau tai padaryti reikėjo.
-Lucy, tu išsikraustei ?-Paklausė Niall priėjęs prie manęs. Aš atsikraukiau toliau.
-Taip.
-Kodėl ?
-Pagrinde dėl tavęs, tačiau ir dėl Delilah ir dėl tėvų, aš neturėjau normaus gyvenimo ten.
-Atleisk Lucy.
-Man lengva pasakyti, kad atleidžiu, tačiau tai iš tikro padaryti man yra sunku. Nemanau, kad tai padaryti pavyks.
Niall liko vienas. Delilah prisijungė prie tų keistų keturių merginų. Ji buvo laiminga ir jautė, kad surado tikras drauges. Tėvai niekuomet nesusitaikė su tuo, ką padarė, išsiųsdami dukrą į ameriką, tačiau jiems teko priprasti prie to, kad neturi normalių santykių su savo dukromis.

Istorijos moralas:
nesvarbu, kaip baisiai tu nori atitaisyti klaidą, tai ne visuomet yra įmanoma. Žmonės linkę viską priimti skirtingai. Kas tau atrodo menkniekis kitam yra baisus dalykas. Neskaudinkime vieni kitų, juk gyvenimas toks gražus tada būtų.

Aš šią istoriją pradèjau rašyti kaip vaikas, tačiau dabar kai paskaičiau, man tai buvo labai keista, tačiau galvoju, nieko neprarasiu jei šiek tiek patobulinsiu ir pabaigsiu. Nors ir shitty ending.