Student

12 dalis

Lucy pov.
-Ką tu darai ?-Sušukau atsitraukusi nuo jo iš kart kai jis mane pabučiavo.
Tą akimirką mane apėmė pyktis ir pasišlykštėjimas. Aš to nenorėjau. Ir prisiminiau Maiklą. Apsidairiau. Jis bėgo prie Niall.Dabar kaip niekada norėjau, kad jis tiesiog paimtų mane už rankos ir išvestų iš čia. Aš drebėjau ir verkiau. Maiklas pribėgęs kelis kartus trenkė jam ir tada mes išėjome. Verkiau.
-Lucy? Ar girdi mane ?
-Atleisk. Tai mane sukrėtė. Atleisk. Gal tai yra nieko, kažką pabučiuoti, tačiau aš jaučiu, kad tai paveikė mane psichologiškai. Aš nebenoriu likti čia. Čia man nieko gero nenutiko. Noriu pas senelius.

Ryte pabudau viena. Buvo baisiai šalta. Visa koldra buvo ant žemės. Išlipau iš lovos ir užsidėjau megztinį ir timpas. Virtuvėje sėdėjo Mike ir kažką žiūrėjo savo delne. Galbūt būvo susimąstęs.
-Labas.-Pasisveikinau su juo ir atsisėdau šalia.
-Sveika.-Jis tarė ir šypsodamasis atsisuko į mane.-Kaip miegojai ?
-Labai gerai. Galbūt nori išeiti su manimi kur nors ?
-Žinoma, galim eit į miestą pavalgyti.
Mes abu apsirengėme ir patraukėmė miesto link.
Kavinėje užsisakę maisto šnekėjome apie viską. Tada Mike man priminė apie vakarykštį pokalbį.
-Aš nežinau, galbūt tiesiog galėčiau gyventi kažkur kitoje kaimynystėje nei jis ? Nenoriu keisti mokyklos vėl. Juk paskutiniai metai.
-Tu teisi, tai supistų visą pusmetį.
-Manau tėvai suprastų ir nupirktų butą. Galėtume ten gyvent kartu.-Aš šyptelėjau. Man patiko ši idėja.

Mes nuėjome į parką ir elgėmės kvailai. Lakstėmė aplink parką, žaidėme gaudynių ir supomės ant supynių, bet mes buvome laimingi. Ir džiaugėmės, kad buvome kartu.
-Man rytoj į mokyklą.-Tariau kai jis mane lydėjo namo.-Kažkodėl labai nenoriu.
Jis mane stipriau suspaudė savo glėbyje.
-Viskas bus gerai, susirašysime.
Kai pasiekėme mano namus, jau buvo sutemę. Mes apsikabinome ir atsisveikinome. Jis išėjo namo. Mane pasitiko tik tėvai piktais veidais. Na, laukia pokalbis.

Niall pov.
Kai ji pabėgo turėjau nemalonumų su jos tėvais ir savaisiais. Ji mane paliko vieną kęsti tokio pažeminimo. Mama supyko, kad aš tokį didelį žingsnį žengiau po visų įvykių. Bet ji nesupranta. Man tikrai patinka Lucy. Tada visą vakarą nemačiau Lucy. Tai pat ir visą šią dieną. Nesupratau ko ji taip supyko. Kur ji galėjo pasidėti ?
Pro pravirą langą išgirdau kalbančius žmones. Pažvelgęs pamačiau Lucy su Maiklu. Na aišku kur ji pasidėjo. Pas savo suknistą vaikiną. Jie apsikabino ir ji nuėjo namo.  Visa tai stebėjau susiraukęs. Negi ji rimtai ? Suknista apsimetėlė.

Mokykloje Lucy prie manęs net nepriėjo. Ji sėdėjo toliau nuo manęs. Ji nežiūrėjo į mane. Ir pamokų pabaigoje man tai nusibodo. Susiradau ją ir stipriai patraukiau už rankos savo pusės link. Ji išleido skausmo aimaną. Atleidau jos ranką ir supratau, kad buvau per grubus.
-Kodėl tu vengi manęs ?-susiraukęs paklausiau.
-Klausyk Niall, gal tu ir neatsimeni, bet mane sumušei. Tai buvo žiauru. Turiu omenyje, žinant koks tu buvai anksčiau.
Šiek tiek supykau nuo jos žodžių. Koks buvau anksčiau ?
-Tu net nepažįsti manęs taip ilgai, kad sakytum, kad neesu toks koks anksčiau.
-Tu teisus.-Tarė ji.-Tai pat kaip tu nepažįsti manęs, kad galėtum mane sumušti. Tu net nežinojai visos tiesos. Tačiau manau ir nesužinosi.
Ji buvo susiraukus. Tačiau mačiau, kad vos laikėsi nepravirkus. Pasijaučiau blogai. Kažką kirbant viduje pajaučiau.
-Aš gailiuosi.-Ir aš nemelavau.
Ji tik pakratė galvą ir išbėgo iš mokyklos.
Viskas prasidėjo nuo to, kad norėjau pasirodyti prieš Delilah, tad pradėjau lankytis pas Bree. Manau, kad atėjo tam pabaiga.
Dar tą patį vakarą paskambinau Bree ir pasakiau, kad neateisiu pas ją daugiau. Ji nesuprato kodėl. Pasakiau, kad ji mane pakeitė pakankamai, kad galėčiau baigti mokymus. Bet tai buvo melas. Aš pats pasikeičiau. Ne ji mane pakeitė.
Paskui net padėjau mamai tvarkytis virtuvėje. Ji buvo labai nustebusi.
Prisiminiau, kad kai anksčiau nebuvau toks, buvau geras. Nemušiau merginų. Ypač tų kurios man patinka. Norėjau grįžti atgal į senąjį save.
Vakare, kai gulėjau lovoje, mąsčiau kodėl mane viskas taip smarkiai pakeitė. Aš tapau agresyvus, valdingas. Ir tik dabar supratau, kaip tai svetima man. Tai tikrai ne aš.  Ir Lucy ,visgi, buvo teisi sakydama, kad aš pasikeičiau.