Monster In Me

4

Nusprendžiau į mokyklą neiti. Vis vien jau vėluoju.. tai kokia prasmė?

Išėjus Maiai, likau sedėti kur sedėjas.

Jos gyvenimas taip pat ne rožėm klotas, bet gal jai gerai? Juk joje netūno gili tamsa ir ji neturi tokio patėvio kaip aš.

Nusprendžiau pasvaikščioti. Aišku tai darau retai, bet kartais norisi pamatyti normalu gyvenima, netoki kaip mano.

Sunkiai atsistojau, bet atsistojau nuo visų tų smūgių. Ir pradėjau eiti.. eiti buvo sunku, bet aš nieko nejaučiau, nei skausmo, nei kažko kito. Manyje visiška tuštuma.

Einu gal jau gerą pusvalandį ir nežinojau, kad bus taip sunku matyti laimingus žmones.. žmones su daraugais kuriu aš neturiu ašku aš nesiskundžiu..

Prisimenu iki mamai mirštant turėjau kelis draugus mes visi penkiese buvome geriausi draugai, bet po tos dienos aš nustojau su jais bendrauti.

Jie ir dabar visi geriausi draugai tik, kad jie dabar keturiese. Aš juos matau makykloje.. jie mane užmiršo, nu aišku juk mums buvo tik šešeri kai buvau jų draugas.

Eidamas atsitrenkiau į stulpą. Bet nuo smūgio nenukritau.

Pasitrynęs guziuką ant kaktos pažvelgiau į stulpą, ant jo buvo kažkokia reklama, moteris tipo mama ir tipo jos sūnus.

Pažiūrėjus į jį man taip pradėjo skaudėti galvą, atrodė ji susproks.

Kritau ant kelių, neišsilaikęs išsitiesiau ant kelio.

Galvos skausmas tik padidėjo, aš pradėjau net rėkti iš sukeliamo skausmo, atrodo pajutau visą skausmą kurio tiek laiko nejaučiau.

Tada tas garsus riksmas, mano galvoje. Vos galėdamas kilstelėjau galvą ir apsidairiau aplink nieks nerekė.

Neišlaikęs galvos ji dėjosi į grindis.

Bet tas moters riksmas nesiliovė, jis vis garsėjo ir garsėjo.

Tada pradėjo akyse temti. Viskas niaukėsi. Pasijutau toks išsekęs tarsi maratoną nubėgias.

Moters riksmas po truputi tilo.

Prieš mane atsirado siluetas, bet nebegalėjau jo įžiūrėti.

Nuo viso skausmo atrodė širdis susproks.

Akyse visiškai aptemo ir aš atsijungiau vėl.

<>

Greit pramerkiau ir užmerkiau akis.

Buvo labai ryšku, bet turiu sužinot kur aš. Nes nieko neprisimenu.

Greit pramerkiau akis ir žiūrėjau į vieną tašką kol mano akys pagaliau apsiprato su šviesa.

Tada apsidairiau viskas buvo balta, net aš guliu baltuose pataluose. Kokio velnio kur aš?

Durų atidarimo garsas pritraukė mano dėmesį. Tad nusukau akis į ten. Pro duris įėjo kažkokia mergina, turbūt daktarė.

Jai Tony sužinos, kad aš ligonnėje, mane užmuš.

- Ponaitis Liam?

- Taip. O kas klausia?

- Ta va aš esu Monna. Tavo gyditoja. Dėl ko netekai samonės, pasakyt tiksliai negalim, bet dėl sumušimų bus daugiau problemų.

- Aš turiu eiti namo. - mane užmuš, tikrai užmuš.

Pabandžiau keltis iš lovos, bet kritau atgal į ją. Man taip suskaudo visą kūną, bet ypač krutinę.

-Liam jūs turit gulėti lovoje, jums lūžęs vienas šankaulis, bet kiti sumušimai taip pat rimti. - tai pasakius apsisuko ir išėjo.

Aš turiu iš čia dingti. Negaliu čia likti.

Bet tą šankaulį nežmoniškai skaudą, kaip ir visą kūną.

Kodėl po tiek laiko aš jaučiu skausmą ir kas ta moteris kuri rėkė mano galvoje?

Ar tai reiškia, kad tamsa ima savo viršų? Ar atvirkščiai.. aš visiškai sutrikes, man taip dar nebuvo.

Prie mano rankos buvo visokių laidų ir kateterių, net nežinau kuris ką daro. Pakėliau ranką ir nuroviau viską nuo rankos.

Stovintis aparatas pradėjo garsiai pypsėti, rėkti ir mirgėti.

Nekreipdamas dėmesio į tai vos pasikėliau ir atsisėdau ant lovos. Kojas nuleidau ant žemės ir pabandžiau atsistoti ir man pavyko, nors per visą kūną ėjo skausmo bamgos.

Tada pro duris įėjo keli vyrai su baltais chalatais ir daktarė Monna.

Vaikinai suėmė mane už rankų, o Monna atėjo ir suleido man kažkokį švirkštą į ranką.

Viskas pradėjo suktis aplink, nebegalėjau nieko įžiurėti. Jau nebegalėjau pats stovėti. Net nepastebėjau kaip atsisūriau ant lovos.

Mane paėmė toks stiprus miegas, kad pats užmerkiau akis ir užmigau.

<>

Pradėjau budintis, jaučiuosi toks apsimiegojas. Nes niekad naktimis ilgai nemiegu.

Vos pramerkiau akis prisiminiau kur aš. Aš dar vis ligoninėje, net pats nežinau kokioje.

- Kaip tu? -išgirdau merginos balsą, pasukau galvą link jos ir pamačia Maia. Ką ji čia veikia?

- Ką tu čia veiki? Ir kaip tu sužinojai, kad aš čia