Monster In Me

5

Srr jai bus klaidų. 

- Na Monna mano labai gera draugė, ji papasakojo apie vieną labai užsispyrusi vaikina Liam, kuris čia guli. Ir pasirodo tai tu, tai va ir užėjau. - šyptelėjo. Jos šypsena tokia raminanti

- Kiek valandų aš čia? - aš tikrai nežinau, kiek valandų aš čia.

- Liam kokios valandos? Tu čia mėnesį ir dvi dienas. Kai tu pirmą kartą čia atsibudai tu pragulėjai komoje mėnesį Monna nežinojo ar tu prabusi. O tada tau suleido vaistų, kad nusiramintum ir pramiegojai dvi dienas. Liam tu gulėjai komoje.

Ką kokio velnio. Ne ne ne negali būti. Kas tai buvo? Kas su manim negerai?

- Aš neturėjau prabusti.. neturėjau!

- Ką kokio velnio Liam? Tu turi džiaugtis, kad tu atsibudai, kad tu gyvas.

- Aš neturiu kuo džiaugtis! Aš neturiu gyvenimo! Aš tik egzistuoju, o ne gyvenu. Visiem būtu geriau jai manęs neliktu gyvųjų tarpe!

- Kas tie visi? Tu?

- Maia aš neturiu šeimos tik Tony kurio geriau neturėčiau. Aš neturiu nieko.. aš bijau tamsos kuri slypi manyje. Ir tai ne paprasta tamsa ji vis stiprėja ir bijau, kad vieną diena nubusiu jau nebe aš.

- Liam. Kiek vienam žmoguje yra tamsa. Tik vienur ji gyliai viduje, o kitur ji bando nugalėti ir užvaldyti tave. Bet mes turim kovoti. Tu turi kovoti.

- Kas jai aš nebegaliu kovoti? Kas jai aš nebenoriu. Mano gyvenimas tai tik eilinė kova. Kuria dabar aš pralaimiu.. dar niekad taip nebuvo, kad mėnesį.. - nebaigiau sakinio.

- Kaip suprast dar niekad taip nebuvo? Tau jau panašiai buvo?

Nieko neatsakiau. Man jau pabodo, pabodo viskas.

- Netylėk. Kalbėk su manim.

- Kas tau darbo? Mes net nepažįstami.

- Nepagalvojai, kad tu man rupi? Liam tu fainas žmogus ir neturėtum galvoti kitaip.

- Ta tuštuma ir tamsa manyje mane užvaldo. Man dažnai būna krutinės skausmai. O skausmo nejautimas tai tikrai ne dėl to, kad mane dažnai muša. Ta tamsa giliai manyje ir nežinau kaip man jos atsikratyti. Be to prieš patenkant į komą man užėjo nežmoniškas galvos skausmas, o mano galvoje rėkė moteris. Labai garsiai ir visą kūną užliejo skausmas kurio jau tiek metų nejaučiu. Maia ta tamsa nori užvaldyti mano kūną.

- Tu apie tamsa kalbi kaip apie kokį kitą žmogų tavyje. Liam kaip tai suprasti?

- Nežinau, bet taip yra. Jau nuo mažumens. Ir man darosi vis sunkiau tą tamsą sutvardyti. Ir bijau, kad ji paims viršų ir mane užvaldys, nes aš neturiu dėl ko kovoti.

- Tu turi dėl ko.

- Ir dėl ko gi?

- Dėl savęs Liam. Tu turi kovoti dėl savęs ir savo gyvenimo. Nes tu jį gali nugyventi kaip tik nori. Ir tu privalai kovoti prieš tamsą. Nes tamsą visad nugali gėris.

×××××××××××××

Po 2 savaičių

Pagaliu žengiau žingsnį į lauką. Mane išleido iš ligoninės. Taip ir neišsiaiškinę kas man nutiko, kad patekau į komą.

Norėčiau žinoti, kad tai nebuvo su sija su tamsa manyje, bet..

- Ei gražuoli pasirengęs? - atsisukau atgal ir pamačiau ateinančia Maia.

Taip per tas kelias savaites labai susibendravom.

- O kaip manai?

- Tu įsitikinęs, kad nori grįžt pas Tony?

- O kur man eiti? Aš nieko neturiu, neskaitant jo.

- Tu turi mane. Tu visados turėsi mane šalia neskaitant kas atsitiks.

- Žinau. Bet man baisu tavęs netekti, aš.. aš pripratau prie tavęs Maia. - man ji tikrai patinka. Ir man baisu būtu netekti vienintelės draugės.

- Ir ne neteksi. Aš būsiu šalia. Ooo man kilo puiki mintis. Kas jai tu apsigyventum pas mane? Aišku butukas mažas, bet vietos pakaks ir yra laisvas kambarys. - ji nusišypsojo. Man taip patinka jos šypsena, nes ji mane ramina.

- Aš neturiu pinigų. O išlaikyt manęs neleisiu.

- Tai ir neišlaikysiu. Tu jau greit baigsi mokyklą. Tada susirasi darbą ir už viską užmokėsi. Logika. - pasakė pasimaiviusi.

- Tu kaip visada viską apgalvoji. Bet nemanau, kad tai gera mintis..

- Aišku ne tai puiki mintis. Dabar tau tik reik pasiimti daiktus iš Tony. O tada tiesiu taikiniu pas mane.

- Ohh gerai jau gerai..

- Yay! - strigtelėjo iš vietos.

××××××××××××

Jau stovim prieš mano namą.
- Tu tikras, kad man nereikia eit kartu?

Linktelėjau galvą.

Man tikrai baisu. Aš bijau ten eiti. Ir šįkart ši baimė kitokia nei visad. Kai esu šalia Maios atrodo tamsa trumpam užsnūsta.

Atidariau dureles ir išlipau iš mašinos. Maia taip pat, bet ji iš kišenės išsitraukė cigaretę ir užsidegė.

Pasukau link durų. Atsistojęs prieš jas norėjau atidaryt, bet mane kažkas laikė. Tik nežinau kas.

Ai po velniu. Atidariau duris ir užėjau į vidų. Nieks nepasikeitė per šiuos kelis mėnesius.

Tyliai nuėjau į savo kambarį. Pasiėmiau krepšį pradėjau krautis daiktus kurių aišku turiu mažai.

Smūgis į galvą ir suklupau ant grindų.

- Tu dar po visko šunie drįsti grįžti namo? Oj pasilinksminsiu. - surėkė Tony.

- Aš jau išeinu. Ir daugiau negrįšiu prižadu.

- Oh šuneli tu niekur neisi.

Spyris į pilvą vėl ir vėl. Tada buvau pakeltas už plaukų ir sviestas į kampą. Prasiskėliau kaktą. Bet aš nieko nejaučiu ir vėl.

Jis priėjo prie manęs.

- Sakai ligoninėje buvai? Tai aš tuoj tave pasiūsiu ten vėl!

Spardymas nesiliovė. Aš skausmo nejaučiau, bet pajudėt jau buvo sunku.

Tada garsus riksmas. Vėl ta moteris. Kas ji? Ko jai reil iš manęs?

Ir užmerkiau akis.

/Maia/

Po galais jis jau ten gan ilgai manau reik eit pažiūrėt kaip jis ten.

Priėjau prie durų ir jas atidariau. Nieko nematyti.

Tada riksmas ir kažkokie garsai viršuje.

Greit užlipau į viršų ir priėjau prie to kambario durų iš kur sklido garsai.

Pasiėmiau vazą nuo žemės ir atidariau duris.

Pirmas mano vaizdas tai Liam kruvinas guli ant žemės ir šalia jo kažkoks senis.

- Tu kurva! - senis atsisuko į mane ir norėjo trenkti, bet aš buvau pirmesnė ir trenkiau jam per galvą su vaza. Senis suklupo ir krito ant grindų.

Greit pribėgau prie Liam. Jis nejudėjo.

- Liam! Liam! - rėkiau ir judinau jį, bet nulis reakcijos. - Tu man reikalingas. Girdi? Prašau prabusk! Tu turi tą kuriam tu rupi!