Monster In Me

9

-  Bet Maia, tai ne pabaiga.

- Ne, juk tu jį nugalėjai?

- Ne aš jį tik trumpam sustabdžiau. Kol manęs nebuvo šiam pasaulį ar kaip čia pasakyti. Aš regėjau jo mintis. Maia jis nori mano kūno, o tada ištisos žudymas. Supranti? Jis nori žudyt, o, kad tai galėtu jam reik kūno, mano kūno.

- Mes su tuo susitvarkysim. Viskas bus gerai. - Maia verkia.

- Nieks nebus gerai. Ir niekada nebuvo. Tai mano lemtis. Aš turiu visą tai baigti.

- Ką baigti? - ji sutriko. - Gyvenimą?

- Taip. - numykiau.

- Ne! Ne! Ne! Tu negali manęs palikti! Tik ne dabar kai tave pamilau! Tu mano meilė iš pirmo žvilgsnio, mes sukurti vienas kitam. Dvi sužalotos sielos. Liam aš tave myliu ir nesiruošiu tavęs paleisti!

- Tu privalai. Antrai nuskriausiu tave ir kitus. Žinai kiek man reikėjo, kad sustabdyčiau jį kol nenužudė tavęs.

- Turi būt kita išeitis! - ji mane stipriai apsikabino, o aš ją atgal. Laikiau ją savo glėbį. Taip aš ją myliu, labai ir dėl to jai be manęs bus geriau.

- Aš tave myliu Maia. Tu vienintelis geras dalykas mano gyvenime. Tu vienintelis šviesos spindulėlis. - pabučiavau ją į kaktą.

- Tu ir mano geriausias dalykas. - ji  nusišypsojo. - Be tavęs negalėčiau gyventi ir negyvensiu.

- Ššš. - raminau. - Manau turiu šiek tiek laiko. Eime prigulkime.

- Gerai. - sušniurkštė nosimi.

Abu atsisėdome ant sofos. Ji atrėmė galvą man į petį, o aš ją apsikabinau per liemenį.

Po kurio laiko ji užmigo, o aš tuo tarpu skanavau jos veido bruožus tarsi matyčiau pirmą kartą, arba paskutinį.

Pasiilgsiu jos net būdamas miręs, pasiilgsiu jos, kad ir kur būčiau. Ji visad bus su manimi su mano sielos dalele.

Visad prisiminsiu jos šokoladines akis, jos tobulas lūpas ir jos idealiai krentančias garbanas. Jos visad palaikančios kalbos, jos supratingumo, o svarbiausia jos meilės man.

Atsargiai pakilau nuo sofos, o ji toliau liko miegoti.

Nuėjau į bendrą buto sandelį. Žinojau ko man reik, todėl nieko kito ir nesidairiau. Vos mano akys išvydo virvę mano akys sužibėjo skausmu.

Pasiėmiau ją ir grįžau į butą. Turiu būt labai tyliai, kad ji neišgirstu.  Žinau tai sumautai beširdišką nusižudyti jos kambarį prieš ją. Jai gali būt šokas nuo tokio vaizdo, bet ji  turi pamatyti mane tokį ir susitaikyti su tiesa. Su tuo, kad manęs nebėra gyvųjų tarpe.

Visa laimė lubos labai aukštos. Virvę pritvirtinau prie vamzdžio einančio palei lubas.

Paėmiau baltą lapelį su tušinuku ir parašiau atsisveikinimo laišką. Jį palikau ant stalo.

Tada užlipau ant kėdės, kilpą užsidėjau ant galvos. Paskutinį kartą pažiūrėjau į savo Maia.

"Tu gi to nepadarysi. Nepaliksi jos."  Išgirdau balsą savo galvoje.

Viskas baigta pamaniau. Išmušė mano valanda.

Ir tada nušokau  nuo kėdės.

Virvė suspaudė trachėją ir arteriją, vedančią į smegenis. Paskutinę sekundę pamačiau Maia, o tada atsijungiau.

Pabaiga! Dar bus Epilogas! Ir srr už klaidas.