Monster In Me

7

Nenorėjau atitraukt savo lūpų nuo jos.

Dabar supratau, kad man ji tikrai patinka daugiau nei draugė.

" Ji mirs" - nuskambėjo tylus balsas mano galvoje.

Kas per velnias?

Kas su manim negerai?

Atsitraukiau nuo Maios.

- Liam.. atleisk.. aš tiesiog..

- Viskas gerai tiesiog aš tau netinku.

- Kodėl tu mane atstumi? Tu žinai, kad tarp mūsų yra rišys.

- Ne šito negali būt..

- Gali! Liam aš manu, kad įsimilėjau tave!

- Tu negali! Supranti? Aš netinku.. tau į poras. Tu verta geresnio.

- Tu man esi geriausias!

- Ne nesu.. aš esu tik trenktas vaikinas, kuris net neturi būt tavo gyvenime..

- Liam, aš.. aš tave myliu.

- Maia..

- Liam.. pasakyk, ką tu man jauti.

- Tiesą?

- Prašyčiau.

- Maia aš... aš tau jaučiu šiltus jausmus. Nežinau kas tai, nes niekad nieko panašaus nejaučiau ir.. ir man tai kelia baimę!

- Liam nereik bijot. Aš pati pasirinkau tave.

"Tai tik melas, supranti taiii..." - ir vėl tas balsas. Jis man kelia siaubą.

- Aš.. aš dabar eisiu į lova. Pasikalbėsim apie tai ryt gerai?

- Mhh..

Atsistojau ir sunkiai dasigavau iki savo kambario.

Vos įėjęs uždariau ir užrakinau kambario duris.

Kas su manim negerai? Kas? Po galais kieno tas balsas?

Suklupau ant kelių, prisitraukiau juos arčiau savęs ir pradėjau judėt į prieki atgal, į prieki atgal...

Atrodžiau kaip beprotis.. bet toks ir esu. Aš esu nesveikas.

Vienintelė išeitis tai pasitraukt iš šito gyvenimo. Taip ta tamsa tykanti manyje mirs kartu su manim.

Nuėjau į vonią. Atidariau spintelę ir pradėjau ieškot kažko aštraus. Už akių užkliuvo britvutė, paėmiau ją į rankas.

- Tai turi baigtis.. ir baigsis čia ir dabar.

Pridėjau britvutę prie rankos ir norėjau jau pjauti, kai staiga tarsi ne mano ranka ji išmetė britvute. Aš nevaldžiau savo rankos.

"Tu sau nieko dapadarysi.. mums patinka skriausti tik kitus.." - ir vėl tas balsas mano galvoje.

- Kaip suprasti mums?!

" Paprastai.. paprastai Liam. Nejau tu nesupranti, kad mums patinka žudyt?"

- Man nepatinka.. nepatinka!

"O taip dar ir kaip patinka."

- Ne.. prašau išnyk.. kodėl po tike laiko atskradai mano galvoje?

"Liam aš visada buvau su tavim.. Tik dabar tu prisileidai mane kalbėti su tavim.."

- Aš nenoriu, kad tu kalbėtum su manim!

"O taip nori, antraip nekalbėčiau. Tu su kiekviena diena vis eini į tamsesne puse ir tai man labai patinka.. Tu nori vėl patirti tą kaifą, kurį jautei šešerių "

- Ką? Kaip suprast? Kas įvyko, kodėl aš nieko neprisimenu iš mamos mirties? Aš žinau, kad viską mačiau, bet neprisimenu!

" Tau aiškint ir aiškint.."

- Sakyk!

" Aš tau geriau parodysiu."

Ką kokio velnio kas su manim darosi?

Pradėjo nežmoniškai skaudėti  galvą. Suklupau ir siemiau už jos.

Kas po galais su manim darosi.

Tada su trenksmu mano akyse pradėjo bėgti prisiminimai.

*********

- Mielasis ko norėtum pietums?

- Sumuštiniu!

- Su džemu? - ji nusijuokė.

- Tu gi mane žinai mamyte.

Priėjau ir atsistojau žiūrėt kaip mama tepa man sumuštinius.

- Žinai, tavo gimtadienis jau artėja ir aš pamaniau, kad mes galėtu... - nesiklausiau jos toliau. Nežinau, kodėl, bet mano dėmesį patraukė peilis kurį ji paliko ant stalo.

- Liam? Liam? Tau viskas gerai? Liam padėk peilį į vietą! Tai ne žaisliukas!

- Nevadink manes Liam.

- Ką? Brangusis kas su tavo akim? Kodėl jos visos juodos?

Ir tada peilis susmigo į jos kūną.

Ji suriko ne savo balsu, iš patirto nežmoniško skausmo. (Tai buvo tas moters riksmas kurį girdėdavau galvoje)

Ji pažiūrėjo paskutinį kartą į berniuką ir suprato, kad tai jau ne jos sūnus.

O tuo tarpu tas padaras juodom akim stebėjo ją su didele šypsena veide.

Jam patiko kraujas.. jam patiko sukelemas skausmas kitiems. Jam tai buvo kaifas.

- Kovok mano sūnau. Tu esi pakankamai stiprus.

Tai buvo paskutiniai jos žodžiai.

*********

Pramerkiau akis iš siaubo. Ar tai tiesa? Ar tiesa ką katik mačiau?

- Aš nužudžiau savo mama.. aš ją nužudžiau.. - mano žandu nuriedėjo ašara.

" Na šeip aš ją padūriau.. tu dar buvai per daug nekaltas.."

- Prašau palik mane ramybėje! Aš nenoriu kitiems kelti skausmo!

" Bet aš noriu! Kaip tu nesupranti? Aš noriu visiškai užvaldyti tavo kūną! Ir man mažai trūksta!"

Tada mano akuse užtemo ir aš atsijungiau.