Jis prisitraukė ir pabučiavo mane. Ahh jo lūposs, tokios skanios (:D).
- Chis, ne.,- nustumiau jį nuo savo lūpų.
- Kodėl?
- Nes mes pirma karta susitinkam ir jau bučiuojamės, taip negalima.
- Vakar jau buvome susitikę, ir šiam amžiuje viskas galima.
- Ne, negalima.,- griežtai pasakiau.
- Ella, nebūk tokia užsispyrusi ir leisk tave pabučiuoti, nekankink manęs.
- Na, gerai pasiduodu.,- ir jis vėl įsisiurbė man į lūpas.
Keturios minutės. Tos minutės man buvo pačios tobuliausios. Ar aš jį myliu? Ne, aš negaliu jo mylėti! Jeigu aš jo ne myliu tai kodėl dabar su juo bučiuojuosi? Kodėl viskas taip sunku!!?! Taip, aš jį myliu. Negaliu tuo patikėti įsimylėjau vaikiną iš SnapChat programėlės.
- Viskas, baik.,-aš.
- Dar truputį.,-Chris.
- Ne, viskas.
- Kokia tu bloga!,-garsiai, bet nepiktai pasakė.
- Tai puiku.
- Nieko čia puikaus.
- Gerai, einam man jau reikia namo.
- Einam.
Pakilome nuo suoliuko.
*********
Ahhh labai atsiprašau, kad tokia trumpa dalis tiesiog niekas šiandien nelenda į galva😞.
