Gėrio Ir Blogio Mokykla.

4

Didziausioje antjapiu tankyneje stivejo kapu kalvos namas nr. 1 jis nebuvo nei uzkaltas, nei uzsklestas kaip trobeles prie ezero bet jaukesnis del to neatrode. Laiptai i priebuti nuo pelesiu svytejo zaliai. Tamsiu rastu sienas buvo apraizge nudziuve berzai ur vijokliai o status aukstas pajuodes stogas stuksojo it raganos skrybele.

Lipdama girgzdanciais laiptais i priebuti sofija stengesi nepaisyti cesnaku ir slapios kates smarves ir kreipe zvilgsni i sali nuo visur isdrabstytu begalviu pauksciu be abejo kates grobio.

Ji pabelde i duris ir pasiruose gincui.

- dink is cia - isgirdo siurkstu balsa.

- kas taip kalba su geriausia drauge ? - suulbejo sofija.

- tu nesi mano geriausia drauge.

- tai kas tada tavo drauge ? - paklause sofija speliodama ar i kapu kalva kartais nebuvo uzsukusi bela.

- ne tavo reikalas.

Sofija giliai ikvepe. Nenorejo kad nutiktu panasiai kaip su radliu.

- vakar mums buvo labai smagu agata. Maniau vel to imsimes.

- tu nudazei man plaukus oranzine spalva - murmejo toji.

- bet juk atgavai iprasta spalva tiesa ?

- tu visada isbandai savo kremu ir losjonu poveiki ant manes.

- ar ne tam ir reikia draugu kad jie padetu viebas kitam ? - paklause sofija.

- as niekada nebusiu tokia grazi kaip tu.

Sofija eme lauzyti galva ka malonaus pasakyti. Delse per ilgai ir isgirdo kaip nudunda sunkus batai.

- bet mes vis tiek galim draugauti ! - susuko sofija.

Pazistama kate nuplikusi ir rauksleta suniurzge ant jos is priebucio galo. Sofija vel puole prie duru.

- atnesiau sausainiu !

Zingsniai sustojo

- tikru ar savo keptu ?

Sofija susiguze ziuredama i selinancia kate.

- purus sviestiniai tokie kokius dievini !

Kate susnypste

- agata isileiak....

- sakysi kad as dvokiu.

- tu nedvoki.

- tai kodel vakar sakei kad dvokiu ?

- nes vakar dvokei ! Agata kate purskia...

- matyt uzuodzia slaptas tavo uzmacias.

Kate isleido nagus.

- Agata atidaryk duris !

Kate soko sofijai ant veido. Si suspiege. Tarp ju isispraude ranka ir nemese kate.

Sofija pakele akis.

- giltine pristigo pauksciu - paaiskino agata.

Atrode kad slyksti jos plauku kupeta apipilta aliejumi. Duksli juoda suknele apdribusi kaip maisas neslepe keistai blyskios odos ir atsikisusiu kaulu. Sukritusiame veide pupsojo i biruzes panasios akys.

- maniau eisim pasibaiksciot - tare sofija.

Agata atsisliejo i duris

- as vis dar tebesvarstau kodel su manim draugauji ?

- Nes tu miela ir linksma - atsake sofija.

- motina sako kad as pikta ir niurzgi - atkirto Agata - vadinasi viena is judvieju meluoja.

Ji ikiso ranka i Sofijos pintine, pakele servetele ir pamate sausus
selenu sausainius be sviesto. Perbede Sofiją zudanciomis akimis ir grizo i vidu.