- Tai mes neisim pasivaiksciot ?- paklause Sofija.
Agata jau dare jai pries nosi duris bet isvydo jos nusiminusi veida. Lyg Sofija butu troskusi pasivaikscioti su ja taip kaip to trosko Agata.
- tik neilgai - Agata prapliumpino pro sali - bet jei imsi riesti nosi
Ir tauzyti lekstybes ir niekus, tave iki namu palydes giltine ( Agatos kate )Sofija ją nusivijo.
- Bet tada as visai negaleciau kalbeti !
Po ketveriu metu artejo baisioji vienuoliktoji vienuolikto menesio naktis. Apsviesta velyvos popietes saules aikste virte virė ruosdamasi pasitikti atvykstanti Mokyklos Direktiriu. Vyrai galando kardus, spende pastus ir sudarinejo nakties sargybos tvarkarasti, o moterys issirikiavusios vaikus uoliai darbavosi : graziems nukirpo plaukus, nujuodino dantis ir i skutus sudraske drabuzius ; negrazius svariai nuprause, apvilko ryskiais apdarais ir paslepe po sydais. Motinos maldavo klusniu vaikuciu keiktis ir spardyti seseris, isdykelius papirkinejo saldainiais kad melstusi baznycioje, o kiti rikiuoteje trauke kaimo himna "palaiminta vidutinybe"
Baime buvo uzkreciama ir apsiaute visus it vis tirstejantis rukas. Blausiai apsviestame skersgatvyje mesininkas ir kalvis pasaku knygas keite i patarimus kaip vaikus isgelbeti. Po kreivu laikrodzio bokstu dvi seserys vardijo pasaku piktadarius ieskodamos bendro ju elgesio modelio. Burys berniuku susikauste grandine, kelios mergaites pasislepe ant mokyklos stogo, o is krumu gasdindamas motina issoko kauketas vaikezas ir is kart gavo i kaili. Net bename senė neliko nuosaly ; ji sokinejo prie menko lauzelio ir gergzde :
"Sudeginkit pasaku knygas ! Visas !" Bet niekas jos neklause ir knygu nedegino.Agata nepatikliai ziopsojo i sambruzdi.
- Negi visas miestelis tiki pasakomis ?
- Jos atspindi tikrove.
Agata sustojo.
- Tu is tikruju tiki kad legenda pasakoja tikrus ivykius ?
- zinoma tikiu - atsake Sofija.
- Kad Mokyklos Direktorius kas ketveri metai pagrobia du vaikus, vienas ju mokosi gerio, kitas - blogio ir juodu baigia pasaku mokykla ?
- mazdaug taip.
- pasakyk kai pamatysi virvagali - paprase Agata.
- kam tas virvagalis ?
- surisiu tau su juo liezuvi. Ir ko mokoma toje mokykloje malonek pasakyt ?
- Na, gerio Mokykloj berniukai ir mergaites, tokie kaip as, mokomi buti didvyriais ir princesemis, teisingais valdovais ir susirasti savaji Ilgai ir Laimingai. - atsake Sofija - O Blogio mokykloje mokoma buti piktomis raganomis ir kuprotais troliais, uzkeikti ir kerėti.
- kerėti ? - sukikeno Agata - kas tai sugalvojo ? Keturmetis ?
- Agata, irodymas - pasaku knygos ! Piesiniuose pilna dingusiu vaiku ! Džekas, Rožė, Katilėlis...kiekvienam skirta po pasaka...
- Nieko nezinau apie piesinius nes kvailu pasaku knygu neskaitau.
- Tai kodel prie tavo lovos sukrauta ju susnis ?- paklause Sofija.
Agata susirauke.
- Klausyk, is kur mes zinom kad knygose parasyta tikrove ? Gal cia knygu pardavejo pokstas ? Gal suaugusieji bando taip atgrasyti vaijus nuo misko ? Nezinau kaip visa tai paaiskinti bet tik ne Mokyklos Direktoriumi ir kerais.
YOU ARE READING
Gėrio Ir Blogio Mokykla.
RandomNa..ne visi turi galimybe perskaityti šią knyga, todėl aš ja perasysiu i čia. Gražiausia Gavaldeno mergaite Sofija visada žinojo esanti princese. Ji per daug gera savo pilkam gyvenimui, netobulai seimai ir draugams. O atsiskyrele akiplesa Agata su s...