Gėrio Ir Blogio Mokykla.

7

- dabar ji eina i miesteli - atsake Agata - namie ligoniu nesulaukia. Turbut vieta atbaido.

- veikiausiai - pritare Sofija juk niekas nepatiketu Agatos motinai gydyti net vystyklu berimu apie sunkias ligas ne kalbet neverta. - kapinese zmonems nejauku.

- kapines turi pranasumu - nesutiko Agata - nei smalsiu kaimynu, nei keliaujanciu prekiautoju, nei itartinu draugiu nesinu kaukemis veidui ir dietiniais sausainiais, tvirtinanciu kad tau vieta Blogio mokykloje stebuklingoje pasaku salyje - Ji smagiai ibreze degtuka.

Sofija padejo ant zemes degtuka.

- vadinasi dabar jau as itartina.

- kas taves prase ateiti ? Man labai gera vienai.

- Tu visada mane isileidi.

- Nes tu visada atrodai baisiai vienisa. - tare Agata - Ir man taves gaila.

- Tau manes gaila ? - Sofijos akys suzaibavo. - Dziaukis kad bent kas uzsuka taves aplankyti juk daugiau niekas nesiryzta. Dziaukis kad as su tavim draugauju. Dziaukis kad as gera mergaite.

- taip ir maniau !- uzsiplieske Agata - Aš - tavo geras darbas ! Tavo kvailu prasimanymu auka !

Sofija ilgai tylejo.

- Galbut susidraugavau su tavimi kad padaryciau ispudi Mokyklos Direktoriui - galu gale prisipazino ji - Bet dabar draugauju ne vien del to.

- Nes as tave perpratau - suniurnejo Agata.

- Nes tu man patinki.

Agata atsisuko.

- Manes cia niekas nesupranta - tare Sofija ibedusi akis i rankas - O tu supranti. Tu matai kokia as. Todel as vis grizdavau. Tu jau ne mano gerasis darbas Agata.- Sofija pakele akis - Tu mano drauge.

Agatos kaklas apsipyle raudoniu.

- kas ne taip ?- surauke kakta Sofija.

Agata susiguze po suknele.

- Tiesiog...aš...aš nepratusi prie draugu.

Sofija nusisypsojo ir paeme jai yz rankos.

- ka gi nyo siol draugausime naujojoje mokykloje.

Agata suaimanavo ir istrauke ranka.

- Tarkim as kvaišteliu kaip tu ur deduosi tikinti siais niekais. Kodel as tureciau eiti i nedoreliu mokykla ? Kodel kaimas isrinko mane panele nedorele ?

- niekas nesako kad tu bloga Agata - atsiduso Sofija - tiesiog tu kitokia.

- kodel kitokia ?- prisimerke Agata.

- ka gi, pirma tu visada vilki juodai.

- nes juodi drabuziai ne tokie teplus.

- Tu niekada neiseini is namu.

- nes namie niekas i mane nespokso.

- per varzybas " sukurk pasaka " tavo istorijos pabaigoje snieguole uzjapojo grifai, o pelene nusiskandino kubile.

- maniau tokia pabaiga tikroviskesne.

- gimtadienio proga tu man padovanojai pastipusia varle !

- norejau priminti kad mes visi mirtingi ir galop pusime po zeme grauziami kirmeliu, taigi kol dar gyvi, dziugiai sveskime gimtadienius. Maniau tai tikroji ismintis.

- Agata, per Helovyna tu apsivilkai kaip nuotaka.