Gėrio Ir Blogio Mokykla.

8

- vestuves - baisybe.

Sofija issiziojusi vepsojo i ja.

- Tiek to. As truputi kitokia - debtelejo Agata - na ir kas ?

Sofija svyravo.

- Matai, pasakose kitoks paprastai reiskia...blogas.

- Turi omeny kad as tapsiu didzia ragana - uzsigavo Agata.

- Turiu omeny galesi rinktis kad ir kas nutiktu - maloniai atsiliepe Sofija. - Abi nuspresime kaip baigsis musu pasaka.

Minute Agata tylejo. Paskui paliete Sofijai ranka.

- kodel tu taip troksti is cia isvykti ? Net pramanais patiketum nors ir supranti kad tos istorijos netikros ?

Sofija pazvelge Agatai i dideles, nuosirdzias akis. Pirma karta suabejojo.

- nes negaliu cia gyventi - atsake Sofija ir jai uzkrito zadas - negaliu gyventi vidutinybes gyvenimo.

- keista - tare Agata - kaip tik todel man ir patinki.

Sofija nusisypsojo.

- Nes tu irgi negali ?

- Nes su tavimi jauciuosi vidutinybe - atsake Agata - O tai vienintelis dalykas kurio trokstu.

Slenyje nuriai nuaidejo valandas musancio laikrodzio duziai, sesi ar septyni, nes drauges buvo pamirsusios laika. Kol skambesys tirpo toli aikstes surmulyje, Sofija su Agata sugalvojo po nora. Kad po dienos jos vis dar butu drauge. Nesvarbu kur.