Baidyklė ×Z.M. FanFiction×

1.7

'Ji sirgo plaučių vėžiu ir išskrido į Ameriką operuotis ir operacijos metu ji neištvėrė, ji mirė, Becca...' kūkčiojo Shay.

Ji mirė. Mano mama. Tai, kas man brangiausia - mirė. Ji sirgo vėžiu, o aš to nežinojau. Shay taip pat to nežinojo.

Aš stovėjau ir žiūrėjau į vieną tašką. Viduje viskas, gabaliukas po gabaliuką krito į bedugnę. Lėtai apsisukau ir netarusi nei žodžio nuėjau į savo kambarį. Uždariau ir užrakinau duris. Nuėjau į savo dušą, atsiguliau į vonią ir pasileidau karštą vandenį. Jis pamažu kilo, mano rūbai šlapo.

Vanduo bėgo pro vonios kraštus. Deja, man tai nerūpėjo. Ašaros krito mano skruostais nepaliaujamai. Praradau tai, kas man buvo brangiausia. Iš tikrųjų, praradau viską.

'Becca? Tau viskas gerai?' iš uždurų girdėjau Shay balsą.

'Becca! Mes laužiam duris!' suriko. Išlipau iš vonios ir nuėjau atrakinti duris.

'Man viskas gerai.' sumurmėjau. Ji įėjo į kambarį. Visos grindys buvo šlapios, permirkusios.

'Tu kraustaisi į svečių kambarį, mes viską sutvarkysim.' per daug ramiai pasakė Shay. Aš nieko nesakiusi išėjau. Svečių kambaryje nusimečiau šlapią palaidinę ir iš spintos išsitraukiau juodą, ilgą džemperį. Aukštai susirišau netvarkingą kuoduką ir kritau į lovą.

Į kambarį kažkas įėjo. Nesistengiau atsisukti ir pamatyti kas įėjo.

'Becca...' airiškas akcentas buvo per daug ryškus, jog nesuprasčiau kas tai.

'Eik šalin.' sumurmėjau. Jis atsisėdo ant lovos krašto ir uždėjo ranką ant peties.

'Becca, aš tik noriu padėti.' su gailesčiu pasakė. Atsisėdau ir su pasišlykštėjimu pažvelgiau į jį.

'Tu nė velnio nenori man padėti.' kuo ramiau stengiausi pasakyti.

'Becca, aš...'

'Nustok kartoti mano vardą!' sušukau ir atsistojau. Jis pakartojo mano veiksmus.

'Prašau, nurimk!' pakėlė balsą. Garsiai suklykiau ir pradėjau viską trankyti. Visas kėdes, stalelius, nuotraukas pradėjau mėtyti ir trankyti. Jis išbėjo iš kambario, o aš vis dar viską mėčiau ir trankiau. Panikos priepolis valdė mane. Pradėjau trankyti rankas į sieną. Verkiau. Į kambarį subėgo visi namiškiai. Shay ir Zayn mane apsikabino ir su manimi atsiklaupė. Buvau atsirėmusi į Zayn krūtinę ir isteriškai verkiau. Shay glostė mano nugarą ir verkė su manimi.

'Reikia sutvarkyti tavo rankas.' sumurmėjo Zayn. Tiesa, mano rankos buvo pasruvusios krauju.

Shay ir Zayn tvarstė mano rankas. Žiopsojau į savo kojas. Man nebuvo įdomūs jų keisti žvilgsniai.

'Tai nebegali tęstis, Becca.' ramiai tarė Shay.

'Nustokit kartot mano vardą!' sušukau ir išėjau iš vonios. Nusileidau į pirmą aukštą ir išgėriau ledinio vandens. Vėl nukulniavau į svečių kambarį. Uždariau duris. Kodėl čia nėra užrakto?

***

Visi, išskyrus Niall ir mane, išvažiavo į šermenis. Jis sėdėjo ant lovos krašto ir stebėjo kiekvieną mano įkvėpimą ir iškvėpimą. O aš... aš tiesiog žiopsojau į tašką sienoje ir nereagavau į nieką.

'Ar nenori valgyti?' nutraukė tylą Niall.

'Ne.' trumpai atsakiau ir tęsiau savo žiopsojimą į sieną. Jis atsiduso ir pakilo iš lovos. Jam išėjus iš kambario pakilau nuo lovos ir priėjau prie komodos. Pirmame stalčiuje buvo nuotrauka. Mano, Shay ir mamos nuotrauka. Padėjau ją po pagalve ir nusileidau į virtuvę, kur buvo ir Niall.

'Aš dariau mums kakavą.' stengėsi nusišypsoti, tačiau tai gavosi kaip išsivėpimas.

'Puiku.' sumurmėjau. Jis ir vėl atsiduso.

Link manęs buvo stumtelėtas juodas puodelis, su viduje esančiu tamsiu skysčiu. Niall padavė man šaukštelį ir nusišypsojo. Na, tai buvo kiek panašiau į šypseną.
Skystis maloniai šildė mano gerklę. Jis vis dar stebėjo kiekvieną mano judesį. Tai beprotiškai erzino, tačiau aš neturėjau jėgų jam nieko sakyt.

Visi grįžo iš šermenų. Tėčio akys paraudusios, jis daug verkė.

'Rytoj 12am bus laidotuvės.'trumpai informavo ir nuėjo į antrą aukštą. Shay menkai šyptelėjo ir sunėrė savo ir Louis pirštus. Harry priėjo ir apsikabino mane. Aš akimirksniu jį nustūmiau. Jis buvo sutrikęs. Visi tokie buvo. Aš nieko nesakiau ir nuėjau į savo permirkusį kambarį...