Baidyklė ×Z.M. FanFiction×

1.10

PASKAITYKIT NAUJĄ MANO ISTORIJĄ PAVADINIMU BROKEN FAMILY . LAUKIU ĮVERTINIMŲ IR NUOMONIŲ!❤

Į mano kambarį įėjo Louis. Jis kurį laiką tylėjo, žiūrėjo į mane.

'Ji nenorėjo to pasakyti.' galiausiai tarė. Aš norėjau jį sudraskyti, užmušti. Mano kūnas buvo perpildytas pykčiu.

'Jeigu atvirai, man nereikia jos atsiprašymų.' nusijuokiau. Tai buvo vienas iš tų keistų juokų, kai pavartai akis besijuokdama.

'Tiesiog pasikalbėk su ja, prašau.' numykė ir prisėdo ant lovos. Garsiai ir sarkastiškai nusikvatojau.

'Ar žinai kas yra tylos įžadai?' kilstelėjau antakius. Jis susiraukė ir papurtė galvą.

'Kai buvome mažos, mes padarėme susitarimą. Jeigu ji niekuomet neprikaišios man mano rando, aš visuomet su ja kalbėsiu, bet jeigu ji tai pažeis - niekuomet nebeišgirs mano balso.' paaiškinau ir šyptelėjau.

'Pala, ar tu nori pasakyti, kad tu niekada su ja nebesikalbėsi?' pakeltu balso tonu paklausė. Šyptelėjau ir linktelėjau. Jis susiraukė ir išėjo garsiai trenkdamas durimis.

***

Garsi muzika aidėjo mano kambaryje. Kažkas įžengė į kambarį. Muzika buvo išjungta.

'Įjunk.' įsakmiai tariau tamsai. Buvau beveik užmigusi, bet pajaučiau kaip esu atklojama.

'Šūdas, ji nemiega.' kažkas suurzgė. Plačiai pramerkiau akis. Blondinas bandė mane paimti nuotakos stiliumi, o Zayn gražiai atkloti. Atsisėdau ir įjungiau stalinę lempą. Jie nejaukiai kasėsi kaklus.

'Ko jums reikia?' suinksčiau ir pasitvarkiau susivėlusius plaukus.

'Mes norėjom suveikti tavo ir Shay susitaikymą.' atsiduso Niall.

'Ko jūs kišatės į mano gyvenimą?' atsidusau neturėdama jėgų ginčytis.

'Mes nenorim, kad jūs pyktumėtės ir tuo labiau duotumėt tylos įžadus.' atsiduso Zayn. Pakilau iš lovos, lėtai priėjau prie durų ir plačiai jas atvėriau.

'Išeikit.' ramiai tariau. Niall atsiduso ir paklausęs manęs išėjo. Bet Zayn įsitaisė lovoje.

'Gal galėtum išeiti? Aš esu pavargusi.' atsidusau. Jis išsišiepė ir papurtė galvą, duodamas neigiamą atsakymą.

'Zayn, prašau išeik, gerai? Aš pavargau nuo jūsų, visų.' informavau ir atsiguliau į lovą.

'Labos nakties, gražuole.' su šypsena tarė Zayn ir pabučiavęs į kaktą, pasišalino. Nesureikšminau to, nes manau, kad jis siekia tik sutaikyti mane su Shay.

Pramerkiau akis. Saulė šildė mano veidą. Šyptelėjau langui ir iš kart šypsena dingo. Nuo šiandien įsigalioja tylos įžadas.

Vonioje išsivaliau dantis, apsirengiau, susirišau plaukus. Žvilgtelėjau į veidrodį. Mano randas vis dar čia. Tikiuosi vieną rytą prabusti ir neberasti jo ant savo veido. Tikiuosi, kad vėl būsiu normali. Tikiuosi...

Nusileidau į pirmą aukštą. Visi, buvę virtuvėje, atsisuko į mane. Shay su gailesčiu žvlegė į mane. Niall padavė puodelį su tamsiu skysčiu viduje ir šyptelėjo. Taip pat jam nusišypsojau.

'Becca, aš...' pradėjo Shay. Tačiau nutraukiau ją prie jos lūpų iškeldama rodomąjį pirštą, taip rodydama, kad ji patylėtų.

'Ne, Becca... Ne. Prašau. Tik ne tylos įžadai, prašau.' verkė Shay. Tai man nesukėlė jokių emocijų. Gurkštelėjau dar vieną kavos gurkšnį.

'Ar galime pasikalbėti?' liūdnai šyptelėjo Niall. Linktelėjau ir paėmusi už rankos, nusitempiau į savo kambarį.

'Ar tikrai to reikia? Turiu omeny, kodėl negali jos aprėkti, trenkti ir tiesiog pamiršti tai?' jo žodžiai mane suglumino ir netgi labai.

'Ar tu bent žinai ką man teko iškęsti su šiuo randu? Aš nebeturiu jėgų, Niall. Man nusibodo kariauti su tais, kurie man prikišinėja mano randą. Tad viskas baigta ir...' aš nutilau kai apačioje išgirdau savo balsą. Savo dainą(daina bus viršuje). Greit nusileidau žemyn.

'Kas paleido dainą?' sušukau sustabdžiusi dainą. Visi esantys svetainėje sužiuro į mane. Shay įėjo į svetainę. Pažvelgiau į ją piktų žvilgsniu.

'Aš.' ramiai tarė Shay. Pyktis jai didėjo.

'Kas su tavimi negerai!?' suklykiau. 'Sakiau sunaikinti šitą dainą!' mano akyse pradėjo kauptis ašaros.

'Becca, tai yra mūsų daina, ji yra mano didžiausias pasiekimas.' ji atsiduso.

'Sunaikink.' tariau su pagieža. 'Sunaikink šitą dainą.' stengiausi elgtis ramiai, nesinervuoti. Shay papurtė galvą.

'Aš noriu jos klausyt vėl ir vėl, nes tai mūsų daina, Becca.' ramiai atsakė. Aš nieko nesakiusi nuėjau į savo kambarį. Girdėjau tą pačią dainą. Ji vis kartojosi. Jai pasibaigus, turėjau vilties, kad užgros kita daina, tačiau vis kartojosi manoji. Balsas, mano balsas, vis kartojo tuos pačius, iki kaulų smegenų žinomus žodžius. Kodėl ji tai daro?...