Baidyklė ×Z.M. FanFiction×

2.10

Išlipau iš lovos Harry dar neprabudus. Seksas buvo švelnus ir geras, bet o Dieve. Aš esu buka. Tiesiog buka. Aš permiegojau su Harry.

Nusileidau į virtuvę. Namuose nebuvo nieko, išskyrus mus su Harry. Nors gal ir gerai, niekas nežinos, kad permiegojau su juo. Bet Jackson aš turėsiu tai papasakoti. Nuo jo nieko nesu nuslėpus ir nesiruošiu nuslėpti visos šios nakties.

Po kelių valandų prabudo Harry. Jis lėtai nusileido laiptais, ranka trynėsi pakaušį.

"Labas rytas." Šyptelėjau. Sėdėjau prie virtuvinio stalo, gėriau kavą, naršiau internete.

"Labas." Sumurmėjau. Iš spintelės išėmiau aspirino ir įpyliau vandens.

"Imk." Įbrukau į rankas jam stiklinę ir grįžau prie stalo.

"Kas vyko vakar? Prisimenu tik kaip geriau bare, o kaip grįžau namo nė neįsivaizduoju." Jo žodžiai man, galima sakyti, sudaužė širdį. Aš norėjau, kad jis tai prisimintų, tikrai.

"Ohh... nieko ypatingo nebuvo." Pasikasiau kaklą ir užvertusi kompiuterį greit nubėgau į kambarį. Užrakinau duris ir kritau į lovą. Apsikabinau nedidelę pagalvėlę ir sukūkčiojau. Negalėjau sulaikyti ašarų. Tiksliai nežinojau dėl ko verkiu. Ar dėl to, kad permiegojau su juo, ar dėl to, kad jis to neprisimena.

"Becca, ką aš vakar padariau?" Jis baladojo į duris geras dešimt minučių ir tuomet tiesiog liovėsi. Negalėjau nustoti kūkčioti.

Jis nesitraukė nuo durų kelias valandas. Bet aš tylėjau. Negalėjau nieko pasakyt. Nenorėjau.

Galiausiai grįžo Jackson. Jis tuoj pat užlipo į antrą aukštą ieškodamas manęs.

"Kodėl tu čia sėdi?" Girdėjau duslius jų balsus.

"Aš nežinau. Vakar grįžau girtas ir nepamenu kaip čia atsiradau ir ką padariau, o Becca man nesako. Ji nekalba su manimi." Greit viską išaiškino.

"Ką tu padarei?" Pikčiau paklausė Jackson.

"Jackson, ateik." Atrakinusi duris tyliai tariau. Jis greit įbėgo į kambarį ir užtrenkė duris paskui save. Tuoj pat atsidūriau draugo glėbyje.

"Tai jūs permiegojot?" Jackson antakiai pakilo. Nuleidau galvą ir palinksėjau. Buvo šiek tiek gėda. Juk aš buvau blaiva, supratau savo veiksmus. O šitaip lengvabūdiškai pasielgiau...

"Aš didžiuojuosi tavimi." Jis išsišiepė ir apkabino mane. Žandikaulis atvipo. Nesupratau kas vyksta.

"Tu pagaliau leidai sau mylėti jį. Tu turi jam pasakyti tai." Draugas paglostė mano skruostą ir pabučiavo į kaktą. "Aš važiuoju į miestą, grįšiu vakare. Pasilinksminkit." Tai taręs jis išėjo. Aš taip pat nusileidau į pirmą aukštą. Įėjau į virtuvę ir radau beveik miegantį Harry.

Atsikosėjusi jį prikėliau. Nieko nesakęs, garbanius apkabino mane. Stovėjau kaip stulpas. Nežinojau ką daryti. Ar apkabinti jį?

"Tu turi man pasakyti ką aš vakar padariau, Becca." Jo balsas drebėjo, jis bijojo.

"Becca, netylėk. Prašau. Ar aš trenkiau tau? Trenkiau? O Dieve, aš pakėliau ranką prieš tave... aš toks šunsnukis." Pradėjo panikuoti ir vaikščioti iš kampo į kampą. Paėmiau stiklinę, prileidau ledinio vandens ir šliūkštelėjau į Harry. Jis tuoj pat sustojo ir keistai žiūrėjo į mane. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau.

"Mes pasimylėjom."

Žadėtoji penktadienio dalis jau čia! 😍 Skatinu paskaityti naująją mano istoriją! Bučiuoji ir labailabai myliu!

Laukiu plačių nuomonių! Antraip liksite be dalies 😉