3.1

1.5K 140 32
                                    

Įsiveržiau į Harry namus lyg vijurkas. Vanessa iš kart atsidūrė prie durų.

-Kur Becca?!- surikau.

-Kokia Becca? Jos čia nėra!- suriko Vanessa.

-Aš žinau, kad Harry buvo pas ją! Man reik žinot kur ji, po velnių!- surikau. Nesivaldžiau visiškai.

-Kas per riksmai?- susiraukė Harry lipdamas žemyn laiptais.

-Tu, šunsnuki!- prirėmiau jį prie sienos,- Sakai, kad mylėjai ją!? Tu pasidavei ir leidai jai išeiti!- rėkiau jam į veidą. Jis ramiai žvelgė man į akis.

-Ji nenori būt surasta,- tai buvo vieninteliai jo žodžiai. Trenkiau į sieną prie pat jo galvos ir surėkiau. Išėjau garsiai trenkdamas durimis. Po velnių.

Becca's Akimis

Gyvenimas lyg sustojo. Viskas sukasi lyg užburtam rate. Suknista rutina.

Užsidegiau dar vieną cigaretę ir įtraukiau žudančių dūmų. Padidinau muzikos garsą ir toliau rūkiau.

Mano telefonas suskambo, o aš ir vėl numečiau ragelį. Man darosi bloga nuo to, kad visi nori mane matyti vakarėliuose, pasisedėjimuose ir kitokiuose bullshit.

Girdėjau automobilio pypsėjimą savo kieme. Apsirengiau plėšytus džinsus, aptemtą, pilvo nedengiančią palaidinę. Plaukus susukau į netvarkingą kuoduką. Pasiėmiau telefoną ir apvalius, tamsintus akinius. Prabėgdama pro savo kambarį prigriebiau ir choker bei užsimaukšlinau jį ant kaklo. Išėjau pro duris ir jas gražiai uždariusi, užrakinau.

Įsėdau į Azmarin automobilį, kurį šiuo metu vairavo Jeff. Vaikinas man mirktelėjo, o Azmarin atsisukusi pakštelėjo į skruostą, taip ant jo palikdama raudonas lūpų žymes.

-Šiandien aš negersiu,- informavau juos. Jeff pradėjo kvatotis.

-Esu įsitikinęs, jog neištversi šio vakarėlio be alkocholio ir cigarečių,- tarė savo žemu balsu. Nekenčiau jo balso. Jis atrodo toks grubus ir atšiaurus. Jis nėra blogas, tik toks atrodo.

-Statau 10 eurų, kad neišgersiu nė lašo,- mirktelėjau pro tamsintus akinius.

-Statymas priimtas,- nusikvatojo Azmarin.

Na štai ir vėl. Mes pakeliui į eilinį vakarėlį, kuriame bus pilna nepilnamečių paauglių, norinčių prarasti savo nekaltybes greitai ir neskausmingai. Mes pakeliui į vakarėlį kur stengsiuos surast bent kažką panašaus į jį... mes pakeliui į ten, kur vis vien nebus nei vieno nors per pus nuostabaus kaip jis. Ir mes pakeliui į vakarėlį, kuriame vėl nerasiu nei vienos dalelės savęs. Ir tą dalelę užpildysiu cigarečių dūmais arba alkocholiu. O grįžusi namo ir vėl jausiuosi vieniša ir nevertinama. Ir vėl pasiilgsiu jo...

Baidyklė ×Z.M. FanFiction×Where stories live. Discover now