Baidyklė ×Z.M. FanFiction×

1.16

Nusileidau į pirmą aukštą. Visi, išskyrus Louis ir Niall, sėdėjo čia.

'Padariau tau kavos.' nusišypsojo Shay. Linktelėjau ir gurkštelėjau tamsaus skysčio. Jaučiau Zayn žvilgsnį, jaučiausi nejaukiai.

'Taigi, ar jau egzistuoja Zecca?' pakilnojo antakius Liam. Susiraukiau ir keistai jį nužvelgiau.

'Kas ta Zecca?' su pasišlykštėjimu paklausiau. Liam susižvalgė su Shay ir nusijuokė. Į virtuvę įėjo ir Louis su Niall.

'Tai tavo ir Zayn vardų mišinys. Jis klausia, ar jūs jau pora.' išaiškindamas Harry parodė į mus su Zayn. Mes su juodaplaukiu susižvalgėme.

'Ne.' be abejonių tariau.

'Rimtai?' su nusivylimu paklausė Louis ir apsikabino Shay. Aš palinksėjau.

'Iš vis, koks jums skirtumas ar mes pora, ar ne?' suniurzgėjau. Niall mane apsikabino iš nugaros. Atrėmiau galvą į blondino smakrą. Pastebėjau, kad Zayn susiraukia ir nuleidžia piktą žvilgsnį į savo kavą.

'Nes dabar Zayn užpavydėjo ir jis nori tavęs.' pavartė akis Harry.

'Na ir kas iš to, kad jis pavydi?' pavarčiau akis. Zayn atsistojo ir nieko nesakęs išėjo. Visi keistai sužiuro į mane.

'Rimtai, Becca? Tu jam rūpi! Ir jis tikrai nepakęs tavo tokio stovėjimo su Niall.' ore pamosikavo rankomis Louis.

'Tai kodėl jis pats to nepasako? Jūs nesate pasiuntinukai.' piktai išspjoviau ir nukulniavau į savo kambarį. Įėjau, garsiai trenkiau durimis ir kakta atsirėmiau į duris. Leidau rankoms tiesiog kaboti. Buvau pervargusi. Sunkiai atsidusau. Pajutau šiltas rankas ant klubų. Persigandau. Kuo greičiau atsisukau ir iš visų jėgų trenkiau žmogui, stovinčiam už manęs. Zayn sunkiai sudejavo. Aš užsidengiau burną. Iš vaikino nosies pasruvo kraujas. Greit nutempiau jį į vonią ir sušlapinau rankšluosčio kampą. Nuvaliau jau sukrešėjusį kraują nuo nosies, lūpų...

'Jeigu dar kartą taip mane išgąsdinsi, sulaužysiu tau nosį.' suniurzgėjau. Jis nusijuokė.

'Tu tikrai galėtum apsiginti.' nusijuokė vėl. Jaučiau kaip raustu. Nuleidau galvą ir leidau plaukams užkristi ant veido.

'Ar tu tikrai pavydėjai, kai Niall mane apsikabino?' nemalonus jausmas nustelbė visą mano kūną. Jis menkai susiraukė.

'Jei atvirai - taip.' suurzgė. 'Nes aš noriu prie visų, neklausęs, prieit ir apsikabint, pabučiuot tave. Aš... Tiesiog aš noriu, kad būtum mano." nuo jo žodžių, mano kūnas pašiurpo, gerklėje atsirado gumulas, rankos pradėjo drebėti.

'Tu gali tai padaryti.' sušnabždėjau. Jis sukluso. Tai atrodė, tarsi jam tai svarbiausias išgirstas dalykas.

'Tikrai?' dar kartą pasitikslino. Aš linktelėjau ir pajaučiau, kad jis suliejo mūsų lūpas. Jo liežuvis perbraukė mano apatinę lūpą, taip prašydamas įėjimo. Šyptelėjau ir įsileidau jį. Mūsų liežuviai pradėjo kovoti. Tuomet mums pritrūko oro ir mes atsitraukėme vienas nuo kito.

'Tai daryk kuo rečiau gerai?' prikandau lūpą. Jis linktelėjo ir trumpai pakštelėjęs į lūpas pakilo nuo vonios krašto.

Ploviau indus. Pietūs buvo audringi, nes Louis ir Shay susipyko. Labai smarkiai susipyko... Jie tiesiog pradėjo rėkti vienas ant kito. Louis vos netrenkė Shay. Jį laiku sustabdė Liam ir Harry. Džiaugiausi dėl to. Deja, antrame aukšte vėl pasigirdo riksmai. Harry, Niall ir Liam nėra namuose, jie išvažiavo nupirkti maisto. Aš nesusidorosiu su Louis viena. Kur Zayn?...

'Tai tu suknista kalė, Shay! Tu man šlykšti!' surėkė Louis. Įėjau į kambarį. Jie stovėjo vienas prieš kitą ir rėkė vienas kitam į veidą. Vaizdas buvo kraupus.

'Žinai ką, Louis?! Tu suknistas asilas! Pasitikrink regėjimą! Tavo motinai turėtų būti gėda už tave!' suriko Shay. Louis užsimojo. Aš pribėgau ir užstojau Shay. Deja, buvo per vėlu. Sulaukiau stipraus smūgio į kairįjį skruostą. Nuo inercijos suklupau ant grindų. Mano akyse susikaupė milijardai mažų, sūrių lašelių. Susiėmiau už skruosto ir atsisukau į jį. Jo žvilgsnis sušvelnėjo.

'Ar aš dar ne pakankamai subjaurota?' ties kiekvienu žodžiu, mano balso tonas kilo. Jo žvilgsnis buvo apgailestaujantis.

'Aš... Becca, aš...' jam nespėjus pabaigt aš jį nutraukiau.

'Kaip tu drįsti kelti ranką prieš mano seserį ar mane!?' dabar aš rėkiau. 'Nešdinkis iš mano namų, po velnių!' surikau.

'Becca, aš...' trenkiau jam stiprų antausį. Girdėjau kaip apačioje atsidaro paradinės durys. Vaikinai grįžo. Louis veidas pasisuko. Jo akyse taip pat susikaupė ašaros.

'Jokių atsiprašinėjimų.' ramiu tonu tariau ir išėjau iš kambario. Grįžusi į savo karalystę užrakinau duris ir kritau į lovą. Garsiai sukūkčiojusi atsileidau ir pravirkau. Mano pagalvė sparčiai drėko. Nebegalėjau susilaikti. Tai buvo pirmas kartas kai kas nors prieš mane pakelia ranką...

Man reik nustot taip dažnai kelti naujas dalis 😒😒😒😒😒😒