Baidyklė ×Z.M. FanFiction×

2.11

"Mes ką?" Jis paspringo seilėmis.

"Taip ir aš nežinau kaip leidau, kad tai nutiktų." Atsidusau. Jis tiesiog stovėjo žiopsojo į mane. Nuo jo plaukų varvėjo vanduo.

"Mes pasimylėjom." Ramiai tarė. Mane gąsdino jo toks ramumas.

"Taip." Patvirtinau ir nuleidau galvą.

"Mes pasimylėjom." Dar kartą pakartojo ir išsišiepė.

"Taip." Patvirtinau. Jis su didžiausia šypsena priėjo prie manęs ir įsisiurbė į lūpas. Tobulą akimirką sutrugdė durų skambutis. Palikau Harry besišypsantį virtuvėje, o pati nukulniavau atidaryti durų. Už jų stovėjo... Zayn!?...

"Zayn?" Aiktelėjau. Jis nusišypsojo.

"Aš noriu su tavimi pasikalbėti, Becca." Tarė nė nemąstęs. Suraukiau antakius ir papurčiau galvą.

"Bet aš nenoriu su tavimi kalbėtis. Gal gali dingti iš čia? Šiaip aš esu užsiėmus." Suurzgiau.

"Ar susiradai tavęs vertą vaikiną?" Sarkastiškai tarė. Ir būtent tuo momentu turėjai ateiti tu, Harry... būtinai dabar.

"Hey Be... ką tu čia veiki?" Susiraukė Harry. Zayn veido išraiška taip pat pasikeitė.

"Geresnis klausimas, ką tu čia veiki, Styles." Susiraukė Zayn.

"Gyvenu, o kaip tau atrodo?" Pašaipiai tarė. Zayn nustebo, supyko.

"Tai jūs kartu?" Su didžiausiu nustebimu veide paklausė Zayn.

"Taip." Nė negalvojusi tariau. Harry nepasimetė ir sunėrė mūsų pirštus.

"Neilgam." Tarstelėjo Zayn ir apsisukęs nuėjo. Stovėjau prasižiojusi ir žvelgiau į Zayn tolstančią figūrą. Harry apsikabino mane ir nuvedė į svetainę. Gerą valandą aš nieko nesakiau. Svarsčiau.

Harry dingo padaręs man arbatą. Jis tiesiog pasiėmė automobilio raktelius ir dingo iš namų, palikęs mane vieną, sutrikusią ir pasimetusią. Jis šiknius.

Galiausiai grįžo Jackson ir Niall. Papasakojau jiems apie Zayn pasirodymą ir Harry dingimą. Jie abu nė neabejojo, kad jis nuvažiavo išsiaiškinti su Zayn, o aš tuo šiek tiek abejojau. Juk jis negali būti toks kvailas.

"Gerai... man visa ši situacija yra kvaila ir aš iki šiol nesuprantu, ar dabar jie abu kojova dėl tavęs?" Susiraukė Niall. Gūžtelėjau pečiais.

"Bet tai kvailas vaikų žaidimas. Man tai nieko nereiškia." Pavarčiau akis ir surinkusi tuščius puodelius stojau prie kriauklės. Išploviau puodelius ir sudėjau juos į jiems skirtas vietas.

Sėdėjome su Jackson ir valgėme picą. Tai tikriausiai vienintelis maistas, kurį iš vis dar valgau.

Iš tiesų, mes laukėme sugrįžtančio Harry. Jaudinausi dėl jo. Jis negrįžo kelias valandas, kai staiga... durys atsivėrė. Pro jas įžengė Harry. Jis atrodė tragiškai. Ant skruosto didžiausia mėlynė, antakis ir lūpa praskelti, iš nosies taip pat bėgo kraujas. Tuoj pat pašokau nuo sofos ir pribėgau prie jo. Jis nežiūrėjo man į akis. Viskas aišku.

Nusivedžiau jį į vonią ir priverčiau atsisėsti ant vonios krašto. Išsitraukiau su kuo nuvalyti žaizdas. Jis vis nusukinėjo veidą nuo manęs. Aš supykau.

"Atsisuk." Šiurkščiai išspjoviau ir paėmusi už smakro atsukau jį į save. Jis suinkštė. Bet puiku, tegul jam skauda.

"Aš atsiprašau." Sumurmėjo.

"Užsikišk, Harry." Sušnypščiau piktai ir sutvarkiusi jo žaizdas dingau iš vonios, palikdama jį vieną. Aš pykau ant jo. Jis neturėjo teisės važiuoti pas Zayn. Kodėl jis iš vis kišasi į visa tai?...