Anapus

Tikstantį kartų surepetuotas spektaklis

Šiek tiek apdujusi dar pasėdėjau. Galvoje nebuvo jokių minčių. Atrodė, kad jau žinau kaip jaučiasi žmonės patyrę kokį nors sukrėtimą. Nors tai ir nebuvo kažkas tokio baisaus, bet... Manau, mažai žmonių išliktų nenustebę šitai sužinoję. Galiausiai nusprendžiau apie tai nebegalvoti. Aš greitai baigsiu šią mokyklą ir dumsiu iš šito miesto toli toli. Aš net nesuprantu kodėl būtent čia mes atsikraustėm. Nors... žinau...
Atsidususi nuslydau nuo sofos ir nurėpliojau link staliuko. Nuo ten pasiėmiau pultelė ir grįžau atgal ant sofos. Įsijungusi televizorių pradėjau eiti per visus kanalus. Galiausiai palikau MTV, per kur grojo Ariana Grande - Side To Side. Šiaip nelabai mėgsu tos dainos, bet kitur nieko įdomaus nerodė. Taip ir sėdėjau žiūrėdama. Po Arianos ėjo Coldplay, tada One Republic... Galiausiai jau atbukau ir nebeskyriau tų dainų. Televizoriau laikrodis rodė devintą valandą vakaro. Buvo šiek tiek keista, nes aš retai užsinoriu taip anksti miegot. Išjungusi televizorių nuvėžlinau link savo kambario kur išjungiau šviesą ir su visais drabužiais, nesipraususi griuvau į lovą. Nieko namie nėr, velniop, darau ką noriu. Vis užmerkus akis pasinėriau į tą saldžią tamsą.

☆☆☆

Why did you steel my
Cotton candy heart
You threw in this damn
Coin slot...

Atsidususi padėjau knygą ir išjungiau žadintuvą. Pabudau pusę šešių ir niekaip neužmigau iki pusės septynių. Galiausiau pasiklojau lovą. Ir vėl į ją įkritau. Nelabai norėjau į mokyklą, nors kas į ją norėjo? Galiausiai nuėjau į vonią atlikti visų rytinių ritualų. Viską susitvarkius, prieš išeinant dar paėmiau šaldytuve rastą keksiuką ir išėjau. Nuo šitos kraupios gamtos aš jau buvau seniai atbukus, todėl tik ėjau žiūrėdama į žemę. Staiga prisiminiau, kad turiu ausinukus, todėl sustojau ir iš kuprinės juos ištraukiau. Reikėjo šiek tiek paplušėti, nes mano kuprinė nors buvo maža, bet joje laisvai tilpo visokio šlamšto. Pagaliau juos atradus šiek tiek lengviau atsidusau ir prijungus prie telefono, pradėjau žiūrinėti savo grojaraštį. Po truputį ėjau ir bandžiau tarp visokių šiuolaikinių nesąmonių surasti ką nors normalesnio. Galiausiai pradėjau svarstyti ar pasijungti Melanie Martinez kokią nors, ar Zaros Larsson, ar Arctic Monkeys. Galiausiai tiesiog paspaudžiau bet kurią. Ausyse pasigirdo iki skausmo žinoma gitaros muzika. Laimė pasitaikė Arctic Monkeys dainai "Do I Wanna Know". Visad norėjau išmokti groti gitara, o ši daina tik skatino tą norą. Bekklausant nuotaika tuoj pato tapomtokia pat niūri kaip ir dangus. Pamačius mokyklos duris mano nuotaika nei kiek nepagerėjo. Iš vis nieko nebejaučiau. Šiek tiek stūmtelėjau stiklines duris ir įsimaišiau į pilką minią. Galbūt tos durys yra stiklinės, kad į jas atsimuštų kuo daugiau pakuščių...? Šiame pastate buvo tikrai nemažai langų. Prisiekiu, kartą mačiau kaip gatvių šlavėjas sušlavė porą varnų nuo žemės ir juos sumetė į maišą. Kaip gaila, kad jiems niekas neplanuoja laidotuvių. Kaip gaila, kad jie yra tik šiukšlės mums, žmonėms. šiame pasaulyje nėra vietos, mes įsivaizduojame esą viso pasaulio valdovai. Greit būsim visos Saulės sitemos, o vėliau ir visos galaktikos. Mes sunaikinsim šią planetą, peraikelsime į kitą, ją sunaikinsime ir taip be galo, kol nebeliks nieko. Mūsų era baigsis. Visa ko era baigsis ir jau nebepadės nei joks Jėzus Kristus, Dievas, Alachas ar Buda. Mes jau būsim paskendę savo nuodėmių liūne. Apie nušvitimą nebus jokios kalbos. Mus uždarys į pragarą ir tada jau bus vaiduoklių, demonų ir angelų, dievų kova. Mes jau nebeturėsime vietos.
Nuskambėjo skambutis. Prasidėjo pamoka. Pasigirdo nepatenkinti murmėjimai, bet sugužėjus į klasę visi užsidėjo visa ko žinovų kaukes ir sustojo prie savo vietų. Mokytoja liepė sėstis ir pradėjo klausinėti. Tartum tūkstantį kartų surepetuotas spektaklis.

Kai vaikštai po Seirijus naktį ir jie atrodo kaip tavo sugalvotas miestelis ir maždaug galvoji kur galėtų Hatora gyvent, kur Zaja ar dar kas. Ok, padėkokit YoursTrouble, nes jei ne ji, turbūt nebūtumėt gavę šitos dalies (nors ir pati nežinau ką ji tokio padarė, bet padarė :D)
-Žalioji