Anapus

Knygos

Hatora
Vos tik Zaja paliko mane vieną aš iškart nusprendžiau nulėkti į biblioteką. Man reikėjo atsakymų. Jų gali būti bibliotekoje. Pasiklausiusi, kur nuėjo Zaja, aš tyliai nutipenau link bibliotekos. Beeinant kelis kartus pasiklydau, todėl šiek tiek užtrukau, bet galiausiai pavyko nusigauti iki bibliotekos. Durys labai girgždėjo, todėl teko labai labai atsargiai jas atidaryti. Deja, man pritrūko kantrybės ir aš tiesiog staigiai atvėriau ir įlėkusi užsidariau. Išsigandau, kad Zaja galėjo išgirsti, todėl kurį laiką tiesiog stovėjau prie durų bandydama įsiklausyti kas daros aplinkuj, bet girdėjau tik savo pačios širdies dūžius ir kvėpavimą. Galiausiai kai nurimau, nutipenau link knygų. Paėmiau pormą pasitaikiusią knygą. "Haris Poteris ir Mirties Relikvijos". Zaja, tu rimtai? Papurčiusi galvą padėjau knygą atgal ir pradėjau imti knygas vieną po kitos. Iš tiesų, aš nė pati nežinojau ko tiksliai ieškau. Kažko susijusio su antgamtiškais dalykais, bet ne pasakų... O gal man reikia ieškoti legendų? Jose rerkarčiais būna tiesų... Retkarčiais. Staiga pamačiau kažkokią odinę knygutę. Ant jos buvo užrašyta "Antgamtiški dalykai ir legendos, užrašai". Trumpą akimirką dingtelėjo, kad galbūt ten kažkas bus. Vis geriau negu nieko. Atsiverčiai, bet kurį puslapį ir pradėjau skaityti. Ten buvo kažkokia legenda (rašyta ranka):
"Seniai seniai, žmonės turėjo..."
- Tora! Ką čia darai?
Aš išsigandusi išmečiau knygą ir iškėliau rankas lyg pričiupta nusikaltimo vietoje. Nors iš dalies taip ir buvo.
- A-aš? Eee... nieko, tik norėjau paieškoti ko nors paskaityti,- pralemenau. Rankas vis dar laikiau pakeltas.
- Tora... Viskas gerai, juk tu nieko blogo nedarei. Eime, ką nors paveiksim,- švelniai nusijuokė ji, nors tai atrodė nenuoširdus juokas. Lyg ji kažką slėptų. Nors tai ir daro. Netrukus ji pasiėmusi mane už parankės išsivedė lauk.

***

Negalėjau užmigti. Varčiausi lovoje ir niekaip nerada patogios pozos. Aš vis dar miegojau kambary su elniu, bet jis jau manęs negąsdino. Zaja sakė, kad jos tėtis labai mėgo medžioklę. Matyt jis ir girtis mėgsta.
Kai mes išėjom iš bibliotekos, Zai pasiėmė knygą. Buvo trumpam mane palikus vieną ir aš ją pasekiau. Knygą ji nunešė į... lyg ir palėpę. Dabar tai man vis nedavė ramybės. Kas toje knygoje yra? Galiausiai neištvėriau. Privalau ten nueiti. Kelias akimirkas mąsčiau su kuom pasišviesiu, bet paskui dingtelėjo, kad ant komodos yra žvakidė su žvakėm, o prie jos - degtukai. Man šiek tiek pravertė, kad Zaja miega savo lovoje, todėl galėjau per daug nesinervinti. Nebent ji mane sekė. Bet vargu ar taip bus. O gal? Ką tada taip arti žvakių veikia degtukai? Gal tai spąstai? Na, privalau surizikuoti. Pala, iš viso, iš kurio aš amžiaus? Juk yra telefonai! Nieko nelaukusi nusiyriau link savo rankinės/kuprinės ir sužvejojau mobilųjį, kuris net neįsivaizduoju kaip ten atsirado. Įjungiau prožektoriaus režimą ar kaip tai pavadinti ir išėjau iš kambario. Koridoriu prieblandoje atrodė šiurpiai ir aš nenorom prisiminiau visokius filmus ir serialus, kur pagrindiniai veikėjai šniukštinėja tokiuose koridoriuose. Neretai jie nužudomi arba ne. Hatora, susiimk. Dabar ne laikas tokiom mintim. Šiek tiek apsiraminusi pradėjau eiti link palėpės. Bent jau tikėjausi. Jau pakankamai ilgai čia esu. Net neįsivaizduoju kodėl čia esu. Reikės pasakyti Zajai, kad noriu namo.
Galiausiai nusprendžiau susikaupti ir nuėjau link palėpės. Dėkui, visiems šventiesiems, radau ją laimingai ir sėkmingai. Dabar reikia rasti tą knygą. Bus sunku. Aplinkuj buvo tamsu, dulkina, pilna dėžių ir nereikalngų baldų, kuriuos Zai tėvai turbūt ištraukė iš dar kokio nors sendaikčių turgaus. Žavu. Ir surasti tą knygą bus tikrai sunku. Arba ne. Net nustebaunją radus ant... dėžės. Zaja, kokia tu neoriginali. Aš tavimi nusivyliau. Atsidususi pasiėmiau knygą ir nuėjau miegoti. Beeinant vos neatsitrenkiau į kažkokią spintą,bet nuotykių nelabai buvo. Tada grįžusi griuvau į lovą. Knygą paskaitysiu ryte.