Anapus

Naujokė

Klasėje jau visi sėdėjo ir klusniai laukė mokytojos. Deja, ši kažkur vėlavo. Mokytojos nelaimei (o gal pačių mokinių?) per klasę pradėjo keliauti nedidelis šurmulys, kuris pasiekęs įvairius kampus vis stiprėjo ir garsėjo. Šurmulys buvo pasiekęs ir eilę prie langų. Ten sėdėjo raudonplaukė, kuri kažką aiškino, šalia jos sėdėjo šviesiaplaukė, kuri savo suolo draugės labai įdėmiai klausėsi, prieš jas sėdėjo tamsiaplaukis vaikinas, kuris atsisukęs kažką diskutavo su raudonplauke ir šalia jo sėdėjo kita šviesiaplaukė.

- Tai va, girdėjau, kad tos naujokės iš tiesų nenorėjo priimti. Būtų ir nepriėme, jeigu ne nepriekaištingi pažymiai. Spėju ji bus apgailėtina moksliukė,- purkštė raudonplaukė.

- Ką tu, Mo, nebūtinai visi protingi žmonės yra negražūs.

Raudonplaukė, pavadinta Mo, atsisuko į savo, šalia sėdinčią, draugę.

- Adele, negi tu vis dar nesupranti gyvenimo? Arba tu esi gražus ir norėdamas kažko pasiekti naudojiesi savo išvaizda arba esi baisus ir naudojiesi savo protu. Paprasta.

Adelė prikando lūpą ir nuleido savo žalias, katiniškas akis. Ji norėjo, kad Liusinda ir Moira pamėgtų vieną kitą, bet tokie Moiros pareiškimai dažniausiai pykdydavo Liuse. Prieš ją sėdintis tamsiaplaukis tai pastebėjęs padėjo savo ranką ant josios ir švelniai spustelėjo. Mergina švelniai šyptelėjo.

- Beje, žinot tąjį Džeimsą? Jis gyvena netoli Adės ir yra tooooks gražus!- Moira iš karto pradėjo taukšti apie tą Džeimsą, bet niekas jos nesiklausė. Adelė ir Andrė komunikavo rankų spustelėjimais, o Liusinda sėdinti greta Andrė skaitė knygą ir apsimesdama, kad klausosi Moiros, vis linktelėdavo galvą.
Ūmai, atsilapojo durys ir visi mokiniai nutilo, lyg į kambarį būtų įėjes koks milžiniškas voras ir nuo jo apsisaugoti būtų įmanoma tik sėdint tyliai ir ramiai. Iš tiesų, situacija buvo panaši, mokytoja jau seniai buvo lyginama su kokiu nors tarantulu ar paukštėda, tik šįkart paskui tą "tarantulą" sekė kažkokia mergina. Juodi plaukai, švelniai įdegusi oda. Akių nesimatė, nes tamsiaplaukė buvo jas nudelbusi į žemę.

Mokytoja griežtai visus nužvelgė ir atitempė vargšę naujokę link lentos, kad visi ją matytų.
- Sveiki, mokiniai. Čia naujokė - Zaja DiLai. Būkite su ja geri,- tada pasisuko į Zają,- brangute, atsisėsk ten,- ji parodė vietą už Moiros ir Adelės.

Zaja DiLai linktelėjo ir nupėdino į parodytą vietą. Tada mokytoja kažką uždavė ir išėjo paaiškindama, kad "jai reikia prižiūrėti kitą klasę". Tą pačią minutę Moira ir Adelė iš karto atsisuko į naujokę norėdamos ją iškvosti. Tiksliau to norėjo Moira.

- Sveika, naujokėle, taigi sunkiai čia patekai,- Mo balse pasigirdo net neslepiama panieka.
Zaja tik linktelėjo ir toliau darė, kas buvo liepta mokytojos.

- Tai tavo vardas Zaja? Įdomus. Aš Moira, ji Adelė,- raudonplaukė parodė į šalia sėdinčią draugę,- o prieš mus sėdi Andrė ir Liusinda.

Šįkart Zaja pakėlė galvą ir pagaliau klasiokės pamatė jos akis. Jos buvo juodos. Juoduma buvo užpildžius visą akies obuolį. Moira nieko nepasakė, bet Adelė netylėjo.

- Tu ne tokia. Dėl to tavęs nenorėjo priimti?

- Taip,- Zaja pirmą kartą prabilo.

- Tu... tu... aš skaičiau apie tokius kaip tu...- vos pralemeno Moira. Ši buvo gerokai išsigandus.

- Juodieji šunys. Skaitei legendas? Viskas. Kažkas tavo šeimoje mirs. Dabar nusisukit. Aš turiu darbo,- šį kartą tamsiaplaukės balse pasigirdo susierzinimo gaidelės. Moira įsižeidusi dėl tokio atsakymo nusisuko. Norėjo ir Adę nusukt, bet šioji nė nemanė. Zaja jai atrodė įdomi ir ji norėjo daugiau apie ją sužinoti:

- Kaip jie tave čia priėmė?

- Aš pasižadėjau nepridaryti bėdų, nepraleidinėti pamokų, gerai mokytis ir prašom,- Zajos atsakymas buvo sausas ir bejausmis. Adelė pasijautė atstumta, tad šiek tiek nukabino nosį.

- Atleisk, jeigu įžeidžiau ar dar ką. Aš tiesiog niekada nesu susitikus su tokiais kaip tu ir man labai įdomu. Jeigu kažko reiks, bet kada prašyk pagalbos manęs, Andrė ar Liusindos,- tada Adelės balsas šiek tiek pritilo,- Moira nėra pati draugiškiausia būtybė pasaulyje, bet ji irgi gera. Beje, slėpk savo prigimtį,- tą pačią minutę iš žalių akių su siaurais katiniškais vyzdžiais, merginos akys tapo rudos ir ji nusisuko.

- Dėkui,- sukuždėjo Zaja ir grįžo prie darbo.

Yayyyy!!! Ant šios istorijos yra 1K peržiūrų!!! Dėkui jums visiems labai!!! O dabar reiškit nuomonę ir kritiką ;)