3twas Eiliuotos Mintys

Tas Sunkus Jausmas

Tas sunkus jausmas kai stengiesi neverkti,
Bet kažkas tavyje spėjo jau palūžti,
Kažkas nusilpo ir jau nori pasiduoti,
Bet tu nenori, kad jie matytų tave silpną.

O ašaros gi mėgsta, juk, daryti savo,
Jos bando prasisprausti pro sunkiai užmerktas akis.
Galvoj kartojas ta linksma prancūziška dainelė,
Bet ji daugiau nebekelia man šypsenos iš vis.

Dalykai kurie tave linksmina...
Jie mėgsta atsidurti ne laiku,
Todėl vėliau jie primena baisius dalykus.
Dėl to jų taip mažėja.

Kiek kartų sau kartojau:
Daugiau nepasiduok žmonėms,
Manau, nemoku savęs suvaldyti,
Arba vis klystu tikėdama nesančia realybe.

Paaiškinkit kažkas, prašau,
Kodėl žmonės taip daro?
Kodėl jie mėgsta veidmainiaut?
Kodėl nemato galo?

Nes viskas ir vėl per tą patį.
Jaučiuos įskaudinta, nors neturėčiau.
Čia smulkmenėlė, sakytų jie,
Na, o man ne.

Man bloga jau nuo melo ir vaidybos.
Kodėl negalim būti draugiški kitiems?
Ar nepamiršot, kad visi mes lygūs?
Tai kurgi jūsų tolerancija, mieli?

Kai aš bandau kalbėti balsas virpa,
Todėl geriau tyliu sukandusi dantis.
Rašau eilėraštį, nors rankos dreba
Ir ašarų cunamis lieja man akis.

Man skauda širdį,
Skauda galvą,
Nuo jausmų antplūdžio,
Ir mėšlo kurį aiškino man jie.

Bjauriausiai tai, kad man dar rūpi
Bjauriausia tai, kad aš dar noriu jiems atleisti.
Jie dar vis gali manimi naudotis,
Jie vis dar žaidžia su manais jausmais.

Kurgi teisybė šiam pasauly?!
Ateik, Lietau, prašau, uždenki manas ašaras, meldžiu,
O, Vėjau, tu, prašau, sušaldyki mano jausmus į ledą.
Saulute, jei negaila, tai sušildyk mano protą.
Gal veiks tada jis pagaliau?

Galbūt tada galėsiu spjaut ant jų,
Galbūt tada pamiršiu kas yra toks džiaugsmas.
Tai ne į gerą, bet užteks ir blogio.
Tik pasislėpsiu ledu kaustytam kiaute.

Per daug skaudu,
3twas