før.rest

30 6 0
                                    

miela ramybe,
atleisk man, kad nepasiekiu tavęs,
bet tu taip toli,
o aš sustingusi.

miela ramybe,
galėčiau kaltinti baimę,
bet juk ją įsileidau pati...
naiviai plačiai jai atvėriau duris,
o dabar ji drasko mane,
iš vidaus.
kankinuosi lyg košmare.
"nieko, palauk, pamatysi - praeis.
ji atsigaus."

miela ramybe,
kaip pasiilgau tavęs.
tu niekada nekankindavai manęs.
vos tik ateidavo naktis
aš lengvai užmerkdavau akis
be jokio skausmo
ar graužiančio kaltės jausmo,
be jokios baimės
siurbiančios paskutinius lašelius laimės.

miela ramybe,
atleisk dar kart.
tai aš pati
esu kalta.
kodėl tyli?
galėtum bent ką nors ištart.
atleisk, aš šiandien nesava.

miela ramybe,
aš pavargau,
aš išsekau,
nei proto, nei jausmų nebevaldau,
man bloga,
noriu aš išnykti
tik bergždžiai gadinu taip reikalingą orą.
man reikia laisvės
nuo savęs.
man reik tavęs.

miela ramybe,
paaukočiau net apgailėtiną,
kvailą ir beprasmišką
savo gyvenimą
tik dėl laisvės,
tik dėl tavęs.

miela ramybe,
gal gali žengti arčiau?
klausyk, aš tikrai atsiprašau.
aš nenorėjau, kad taip baigtųs
tada kai tave nuvijau.
išsiskyrimo dieną.

miela ramybe,
atleiski man, prašau,
kad taip skaudžiai tave sunaikinau,
o dabar, lyg niekur nieko, atleidimo prašau.

3twas Eiliuotos MintysWhere stories live. Discover now