3twas Eiliuotos Mintys

what have i becøme

aš susikraunu daiktus,
nes išeinu
su pilnu prisiminimų lagaminu

aš palieku savo namus,
viena ranka pamoju
paskutinį kartą
atsisveikinu
ir palieku visus
užtrenkdama duris
gal kiek per stipriai,
bet nesvarbu.

šypsaus, nors liūdna.
tokia juk mano rutina.
po kauke, juoku, šypsena
kasdieną slepias migrena.
nesvarbu ar naktis, ar diena,
vaidyba kaip ir migrena -
jos su manim visada.

pirmą žingsnį žengiu,
antrą, trečią...
nors nesvarbu.
niekas nebesvarbu.
tai mano kova ne jūsų.

šiuo metu,
beje labai keistu,
kalėjimu gyvenimą aš vadinu,
nes mirtis man tapo išsilaisvinimu,
o skausmas tapo paslaptim,
žavia, nors ji ir susipynus su mirtim
šiuomet sunkiau gyventi,
sunku ištverti,
sunku nepasiduoti.

„ir jei ne jūs -
manęs seniai nebūtų,
su tokia laime,
tokia laisve
būčiau pasitikus mirtį.
aš leisčiau giltinei ištraukti mano sunkia sielą
iš vargano, sustirusio negyvo mano kūno.

ir jei ne jūs -
raudonais dryžiais ženklintas
dabar būtų visas mano kūnas,
su mazochistiniais būdais
kovočiau prieš kančią,
nors tai ir kvaila,
žinokit,
sotus alkano nesupranta.

dėkoju jums,
nors vis dar laisvės trokštu,
deja,
dabar turiu sakyt
sudie"

pabaigus šitą ilgą kalbą
aš atsidūstu
ir pagaliau žengiu į nieką.

pasiekus laisvės aukštumas
laiminga nardau žvaigždėse.