3twas Eiliuotos Mintys

patheticly tired and panicking

aš įkvėpsiu sauso oro
trūkčiodama
ir iškvėpsiu jį užnuodytą bei bergždžiai panaudotą
krūpčiodama
nuo menkiausios minties
apie galimybę mirties
kraupios, nors tokios laisvos...
per ilgai trokštu aš jos.

aš klajojau po savo gylybes,
kad bent rasčiau lašelį gyvybės,
bet, deja, dykuma manyje per sausa,
kol pas jus nuolatos vien krikštolinė rasa.

kol jūs šypsotės laimingi ir sotūs,
mes, sudėtingi bei sugadinti žmonės,
ieškom maisto, bet išmaldos neprašom,
norim susirasti sau ir valgyti tik savo.

geriam savo ašaras arba savo kraują,
kartais net abu ir nieko čia naujo.
baisėtis nereikia – tai padarom patys,
patikėkit, laimingieji, jūs dar daug ko nematę.

neseniai pati buvau viena iš jūsų,
naiviai tampiau miegantį likimą jam už ūsų –
eilinė mano atlikta klaida,
deja, nepaskutinė
ir, žinoma, sukausčiusi žodžius rauda
mąstau aš apie pagrindinę.

žinau, kad aš pati kalta,
Chaosas primena kiekvieną dieną.
aš pavargau būt apgailėtina,
tačiau nebeturių jėgų – aš noriu miego.

ne šiaip sau miego,
tokio
iš kurio niekad nepabusčiau.
ne komos, o mirties,
žavios.
taip lengva apžavėtai būti.