Paper Hearts

[12]

Nežinojau kur Ethan mane vedasi, tačiau jaučiausi laiminga. Jis buvo būtent tas vaikinas, su kuriuo galiu jaustis kaip su geriausiu draugu ir išvengti tų nejaukių nužiūrinėjimų ir žvilgsnių, kurie viską paverčia tiesiog vienu dideliu nejaukiu nesusipratimu.
Eidami kalbėjomės įvairiomis temomis ir aš bent keletui valandų galėjau pamiršti Grayson. Nežinau ką aš jaučiu tam vaikinui, tačiau tikrai daugiau negu draugiškus jausmus. Priėjome privatų nedidelį kino teatrą ir aš iš nuostabos sustojau
-whoaa,- viskas ką sugebėjau pasakyti.
-Žinau, kad iš išorės atrodo tarsi nuobodus pilkas pastatas visiškai nederantis prie spalvotų Los Andželo pastatų, tačiau patikėk, viduj viskas atrodo nerealiai gerai,- nusijuokė Ethan.
-Koks filmas?- dabar tai buvo vienintelis klausimas kuris man rūpėjo. Prašauu nepasakyk, kad siaubo. Prašauu
-Mačiau nesenai išleido naują siaubo filmą, tai būtų neblogai pažiūrėti jį,- nusišypsoji Eth
Atsidusau. Nemėgau siaubo filmų. Tiesą sakant bijojau jų, tačiau tylėjau. Leidau jam nupirkti bilietus, maistą ir visą tą laiką tylėjau.
-Viskas gerai?- paklausė.
Linktelėjau. Buvau visiškai atsipalaidavusi ir tiesiog perdaug aptingusi, kad kalbėčiau.
Po filmo nuėjome į nedidelį parką ir atsisėdome ant suoliuko.
-Žinai, tu man tikrai patinki. Ne kaip draugė. Kaip kažkas daugiau. Kaip mergina. Žinau, tai galbūt ir skamba apgailėtinai, nes mes pažįstami vos keletą dienų, tačiau žinau, kad mano jausmai tikri. Ir jie nesikeis. Nežinau, ar tu jauti man tą patį, tačiau man tai nerūpi. Na, rūpi iš tiesų. Labai. Taip, aš kalbu neaiškiai ir neįtema, bet... Kalbu tai, ką jaučiu. Sakau tai, ką noriu, kad žinotum... Negaliu sakyt, kad myliu tave, bet tu man patinki. Labai. Primrose Abygail Roberts, tu man patinki ir aš noriu, taip suknistai noriu, kad tarp mūsų būtų kažkas daugiau negu tik friendzone...
-Atleisk, Ethan. Aš tau nejaučiu to paties.

0-100 real quick
Upsi deizi
Nuomonių