Paper Hearts

[5]

Ryte mane pažadino saulės spinduliai prasiskverbę pro užuolaidas ir balsai svetainėje. Tingiai pasimuisčiau ir pasiėmusi telefoną patikrinau visus savo socialinius tinklus. Iš tiesų naudojuosi tik programa ,,Instagram", nes niekada neturėjau didelės priklausomybės tokiems dalykams. Žinau, aš  skiriuosi nuo kitų kaip diena nuo nakties, bet jug išskirtinumas nėra blogai, taip? Dar pasivarčiusi lovoje gerą pusvalandį atsikėliau. Pravėriau balkono duris įsileisdama gryno oro gūsį. Niūniuodama neaiškias melodijas pasiklojau lovą ir nuėjau į dušą. Apsirengiau paprasčiausias tamsiai pilkas trenigines kelnes ir marškinėlius su petnešėlėm. Neskubėdama pravėriau savo kambario duris ir tingiai nušlepsėjau į virtuvę, sujungtą su svetaine. Vos  įėjus visų akys nukrypo į mane, tačiau to perdaug nesureikšminus prisipyliau stiklinę vandens.
-Labas rytas!- Cameron ir Grayson pasisveikino unisonu ir nusijuokė. Ethan visdar nerodė jokio noro bendrauti su manimi, tačiau nesigilinau  ir nevarginau savo galvos mąstydama apie tai.
-Rytas,- pasisveikinau atgal ir drybtelėjau ant laisvos sofos. Cameron su Grayson apie kažką kalbėjosi, tačiau nekreipiau perdaug dėmesio. Ethan buvo įsigilinęs į savo telefoną, o aš tiesiog stebėjau kažkokį lėkštą realybės šou per televizorių.
-Prim, ką planuoji šiandien veikti?- paklausė Grayson ir įsmeigė akis į mane laukdamas atsakymo.
-Nežinau, galbūt eisiu apžiūrėti miesto,- atsakiau.
-Ethan, kodėl tau nėjus kartu su ja? Šiektiek miestą aprodytum, o ir ji nepasiklystų,- Cameron sukrizeno.
Užuodžiu klastą, rimtai. Toks jausmas tarsi jie nori, kad mes su Ethan susibendrautume.
-ką bepakeisi, teks,- Ethan pavartė savo rusvai žalias akis.
Mačiau, kad jie tikrai nėra labai patenkintas tuo faktu, kad turės praleisti visą dieną, ar bent pusdienį su manimi.
-gerai, tai aš einu ruoštis,- nusišypsojau jam. Aš bent jau bandžiau būti draugiška, priešingai nei jis. Ethan dar kažką neaiškaus numykė, tačiau aš perdaug nekreipiau dėmesio ir nuėjau į savo kambarį. Užsidėjau baltus trumparankovius marškinėlius su užrašu ,,lol you're not Dolan" , tiesą sakant, neturėjau jokio supratimo apie šių žodžių reikšmę, o marškinėliai man patiko taigi niekad ir nesidomėjau užrašu. Taip pat užsidėjau juodus džinsinius šortus ir vakarykštes baltas basutes. Plaukus palikau palaidus ir iš makiažo naudojau tik tonuotą kremą. Visada džiaugiausi savo pakankamai ryškiais veido bruožai ir stengiuosi jų bereikalo neryškinti. Palikau kambarį ir nuėjau į svetainę. Mane pamatė jie dviese prapliupo juoktis ir tai privertė mane pasijausti gana nepatogiai. Ethan svetainėje nebuvo, tikriausiai nuėjo ruoštis.
- Kas čia tokio juokingo?- sumišusi paklausiau.
-Tu žinai kas parašyta ant tavo marškinėlių,- pro juoko ašaras pralemeno Cameron.
-ne,- pajutau kaip mano skruostai pradėjo kaisti. Šaunu, Prim, apsikvailinai.
-Esmė tame, kad mūsų visų trijų pavardės Dolan,- besijuokdamas paaiškino Grayson.
-ohh, tuoj persirengsiu,- dabar jau ir aš pradėjau juoktis. Tai taip kvaila.
-Ne, pasilik su šitais marškinėliais, jie juokingi,- iš juoko sušnopavo jis.
-Na, gerai,- nusijuokiau,- kur Ethan?
-Turbūt visdar ruošiasi,- pavartė akis Cameron,- gi jo plaukai turi būti tobuli.
-Jis kaip kokia mergaiiitė,- numykiau ir nusijuokiau.
-Ačiū,- išgirdau šaltą balsą iš už mano nugaros. Pajutau kaip mano skruostai pradėjo kaisti. Ir vėl
-Atsiprašau,- atsisukau į jį ir menkai šyptelėjau.
Jis nieko neatsakė ir nuėjo į koridorių užsiauti batų. Šaunu,  Ethan supyko ant manęs. Nuostabūs pagrindai jūsų bendravimui, Primrose, tiesiog neįtikėtini.

Ilgiausia dalis mano gyvenime, nu rimtai
Nuomonių gal?
Ačiū tam kas skaito ♡