Paper Hearts

[3]

Nusprendžiau nueiti į paplūdimį, nes lagaminų išsikrovimas pernelyg neviliojo. Atitraukiau vieno lagamino užtrauktuką, kuriame tikėjausi rasti man  reikiamus rūbus. Išsitraukiau paprastą baltą paplūdimio suknelę ir basutes. Niekada nesivaikiau madų ir nebandžiau būti fashionista. Visada turėjau savo išskirtinį stilių ir tuo didžiuojuosi. Apsirengusi minėtus rūbus išėjau iš kambario. Svetainėje sutikau Cameron ir atsisveikinus su ja palikau butą. Tikrai tikiuosi nepasiklyst, nes dideliuose miestuose mano orientacija dažnai sutrinka. Išėjus iš pastato mane pasitiko tvankus Los Andželo oras. Neskubėdama patraukiau į tą pusę, kurioje tikėjausi rasianti paplūdimį. Gatvė buvo perpildyta turistų, tačiau tai nesukėlė nejaukumo. Priešingai- jaučiausi atsipalaidavusi.  Na, tikiuosi paplūdimys nebus labai toli. Jau dabar stebėjausi žmonėmis Los Andžele. Jie visi taip skiriasi nuo man įprastųjų Stockholme. Kur tik eini, visur tik šypsenos, gera nuotaika, skamba vaikų juokas. Atrodo, kad visi šie žmonės tiesiog mėgaujasi gyvenimu. Priešakyje asfaltuota gatvė pasikeitė į medinį takelį. Paplūdimys! Sukrykštavau kaip maža mergaitė ir pasileidau bėgte link jūros. Paplūdimyje buvo gana mažai žmonių ir tai buvo gana neįprasta man. Nusiaviau basutes ir priėjau prie vandens. Bangos skalavo mano kojas ir lengvas jūros vėjelis kedeno plaukus. Jaučiausi tokia atsipalaidavusi, tarsi visos blogos emocijos būtų tiesiog išnykusios. Vaikščiojau jūros krantu ir stebėjau, kaip saulė po truputį leidžiasi. Atrodo, po saulėlydžio viskas turėtų nurimti, tačiau kaiptik atgijo naktinis Los Andželas. Buvau gana pavargusi po skrydžio ir šitos mažutės ekskursijos į paplūdimį, tad palengva patraukiau link namų. Na, manau, kad galiu vadinti tą butą namais, juk gyvensiu ten bent ateinančius keletą mėnesių tai tikrai. Kelias atgal atrodė daug trumpesnis negu pirmiau, galbūt todėl, kad tada buvau labiau susikoncentravus į aplinkinius, jų būseną. Pakilusi į 9 aukštą priėjau prie trylikto buto durų. Cameron visdar nedavė man raktų, todėl tikrai tikiuosi, kad ji bus namie. Paspaudžiau durų skambutį ir po kelių akimirkų jas atidarė nepažįstamas vaikinas.

Hahah, nauja
Nors kai jūs ją pamatysit, tikrai bus praėjęs bent mėnuo po parašymo.