Užėjus į patalpą, jo akiniai aprasojo. Ausis pasiekė tylus kikenimas, bet Dovydui tai visai nerūpėjo. Galiausiai nusiėmęs akinius, patrynė stiklus šaliku, tačiau toji medžiaga buvo buvo niekam tikusi valymui, mat stiklai dar labiau išsipurvino. Atsidusęs jis tik atsirėmė į prekystalį.
- Labas vakaras, Otilija, - pasisveikino Dovydas su puikiai pažįstama pardavėja. Šiame miestelyje visi visus pažinojo, o ir pats vyriškis palaikė gerą ryšį su miestelėnais, tad kreipimasis vardu nebuvo didelė naujiena.
- Sveikas, - putliame veide įsižiebė šypsena. Otilija buvo mažutė ir storutė, tarsi smulkus laimingas balionėlis. Vyšnine spalva dažytus plaukus ji visuomet slėpė po tinkleliu, o guvios pilkos akys visada švytėjo džiaugsmu ir žandus visuomet puošė raudonis. Priešingai nei pardavėja, Dovydas buvo aukštas ir laibas, rudi plaukai visuomet styrojo į visas puses, liūdnos žalios akys slėpėsi po akiniais, o skruostuose žaidė galybė strazdanų. - Kaip visada? - pasiteiravo ji, o vyriškis tik liktelėjo. Pūškuodama Otilija greitai surankiojo įprastus Dovydo pirkinius, nuo duonos iki kefyro, nepamiršdama ir pamėgtos mėtinės gumos pakelio. Net kainos pardavėjai nereikėjo sakyti, pinigai jau laukė jos ant prekystalio.
- Dėkui, - kimiai sugergždė Dovydas. Rudenį jis visuomet peršaldavo, tačiau net ir su skaudančia gerkle vaikščiodavo atlapas.
Sutilindžiavo krautuvės varpelis jam išeinant. Vyras pasuko kairėn ir tyliai kulniavo parku. Žvarbus vėjas pagavo jo šaliką, šis plėvesavo tarytum vėliava.
Už akies užkliuvus tame pačiame vėjyje besivartaliojantį popieriaus lapą, Dovydas jį lėtai pakėlė.
- Tam, kuris jį ras, - garsiai perskaitė vyriškis, gūžtelėjo pečiais ir įsikišo jį į kišenę.
Sveiki gyvi ir negyvi.
Idk ką čia darau. Pardon.
Patiko, nepatiko - žvaigždinkit ir komentuokit.
Iki kito susiskaitymo, likit sveiki, gyvi ir negyvi.
Nuoširdžiai, Sūrelis.
YOU ARE READING
širdelė virš ,,i"
General FictionVėjas, draskąs medžių lapus, šią vėlyvą rudens popietę pagavo ne tik ąžuolo ar beržo lapelį. Tasai vėjas nešiojo ir paprastą, kiek palamdytą, rašalo dėmėmis nusėtą, languotą popierių. Ant pastarojo buvo didelėmis raidėmis išraitytas sakinys ,,Tam, k...
