širdelė virš ,,i"

1.2

- Brangus skaitytojau, - balsu perskaitė kreipinį Dovydas, kai grįžo namo ir atisisėdo į fotelį prieš svetainės langą. Greitai jis pamatė širdeles virš ,,i" ir taip pat pasigedo didžiųjų raidžių. Gūžtelėjęs pečiais vyras patogiau įsitaisė krėsle.

brangus skaitytojau,
kažkada man teta sakė, kad nepažįstamąjam išsipasakoti lengviau. nusprendžiau parašyti šitai ir paleisti vėjyje. nežinau, kas ir kur jį ras, bet vėjas dabar stiprus, tikiuosi, kad laiškas bus nupūstas toli, žinoma, jei nepaklius į kokią balą.
bijojau jį palikti savame mieste, tad dviračiu nuvažiavau į kitą. atstumas netrumpas, bet bent jau pasportavau.
aš nebežinau, kiek galėsiu tai pakęsti. gal neįskaitysi laiško, kadangi išsiliejęs rašalas yra mano ašarų padarinys. kartais tiek daug galvoju, po to verkiu ir gniaužau plaukus.
man liūdna. labai labai liūdna.
jaučiuosi tokia vieniša.
nesuprasta ir abejinga.
mama klausia kodėl niekuo nebesidomiu. aš gi jai nepasakysiu, kad vienintelis mane dominantis dalykas yra mano baigtis.
aš tuščia.

Padėjęs laišką į šalį, jis atsiduso. Dovydui laiškas neturėjo rūpėti. Juk tai kažkieno pesimistiniai svaičiojimai, visiškai ne jo problemos, pats turi savų iki kaklo, tarkim, jo automobilis vis dar sugedęs - vis dar neranda laiko pataisyti. Bet... jam rūpėjo.
Nežinia kodėl, tačiau rūpėjo. Širdis nepaaiškinamai daužėsi krūtinėje, tarsi toji paslaptingoji būtų užėmusi ten svarbią dalį. Dovydas užsimerkė, tačiau net ir užsimerkęs galėjo matyti žodžius ,,brangus skaitytojau" ir mažas širdeles, atstojančias taškus. Nežinia kodėl, tačiau jis juto pareigą jai padėti ir ja rūpintis.
Suraukęs antakius, Dovydas nusiėmė akinius ir pasitrynė tarpuakį. Gal geriau būtų buvę, jei to laiško jis ir nebūtų radęs.

Sveiki gyvi ir negyvi.
Tikriausiai bus kaip su vynu, kasdien po dalį.
Cha, norėtumėt.
Patiko, nepatiko - žvaigždinkit ir komentuokit.
Iki kito susiskaitymo, likit sveiki, gyvi ir negyvi.
Nuoširdžiai, Sūrelis.