Dar ilgai to voko jis neatvėrė. Kodėl? Dovydas ir pats nežinojo. Dabar drebantys piršai lupo popierių, kuriam klijų rašančioji tikrai negailėjo, vos susilaikė neperplėšęs voko pusiau, kad tik greičiau pasiektų viduje esantį laišką. Ant kelių miegojo Reksas, Dovydas karčiai, bet tyliai, nusijuokė – praeitą kartą susopo kaklą, šįsyk kojos nutirps. Kiek sudrebėjęs, pakišo pėdas po radiatoriumi ir pagaliau ištraukė laišką. Akiniuotis, kažkodėl, bijojo jį skaityti. Gal dėl to, kad jis buvo kur kas ilgesnis, o gal dėl to, kad tušinukas vietomis kiek išsiliejęs, nors pats vokas buvo sausas – tačiau kol kas nedrįso. Padėjęs laišką ant stalelio šalia, jis tingiai pakasė šuns smakrą, žiūrėdamas į stichiją siuntančią už lango.
Už lango aršiai pūtė vėjas, draskė medžius taip, lyg atrodė , kad nusineš ne tik lapus, bet ir šakas. Danguje plykstelėjo žaibas, po kelių sekundžių pasigirdo ir griaustinis, lietus po truputį, tačiau vis greičiau ir greičiau ėmė pliekti asfaltą. Purvas, lapai ir žolės plaukė upėmis, kurios šniokštė asfaltu, lauke galėjai išvysti tik vieną kitą žmogų, kuris skubėdamas žliugsėjo namų link. Dovydas net nusipurtė, stebėdamas orą lauke. Laimei, grįžo dar prieš pradedant lyti.
Šiaip ne taip, stengdamasis nepajudinti miegančio augintinio, jis prisitraukė arčiau lempą ir suradęs jungiklį, įžiebė ją. Blausi šviesa apgaubė svetainę, ryškiausiai šviečiant prie pat Dovydo galvos, o kampuose vis dar viešpatavo tamsa, tačiau to pilnai užteko.
brangus skaitytojau,
jau nebežinau, kur palikinėti laiškus, o jų liko trys. gal keturi. kažin, kiek žmonių juos dabar skaito? trys? daugiau? o gal tik vienas, kuriam vis pasiseka juos surasti?
Dovydas krūptelėjo. Paslaptingoji rašė lyg žinodama, tačiau ar ji žinojo, kaip sunkiai jis tų laiškų ir ieško?
šiandien pagalvojau juos palikti kituose miesteliuose. tačiau po to pastebėjau, kad šis yra pakankamu atstumu, kad nuvažiavusi dviračiu, galėčiau laiku grįžt namo. ką gi, tiks.
šįryt, man berašant laišką, į kambarį atėjo mama. paklausė, ką rašanti, aš atsakiau, kad namų darbus. ji pasiteiravo, ar reikia pagalbos, pasakiau, kad anglų kalboje ji man nelabai kuo padės. laimei, patikėjo. dabar būsiu atsargesnė, pažadu. kad tik mama nesužinotų.
vakar sužinojau, kad mano draugės tariasi švęsti vienos iš jų gimtadienį be manęs. matyt, manęs joms jau nebereikia. artėjo vienos draugės, pavadinkime ją ramune, gimtadienis, ji žadėjo kviesianti mane, tačiau nepakvietė. žinoma, kam kviesti mane. to visiškai nereikia. gal pačiai ten ateiti? o gal ne. kad ir kaip bjauriai pasielgė, vis tiek nenoriu gadinti jai šventės.
kada nors paklausiu kodėl.
hai
YOU ARE READING
širdelė virš ,,i"
General FictionVėjas, draskąs medžių lapus, šią vėlyvą rudens popietę pagavo ne tik ąžuolo ar beržo lapelį. Tasai vėjas nešiojo ir paprastą, kiek palamdytą, rašalo dėmėmis nusėtą, languotą popierių. Ant pastarojo buvo didelėmis raidėmis išraitytas sakinys ,,Tam, k...
