- Turėtum tai išbandyt.- Edvardo rankoje gulėjo balta tabletė.
- Kas tai?
- Ar svarbus kas tai?
- Naa....- numykiau.
- Pasikliauk manim, tau tai patiks.
- Kelkis.- vyriškas, sodrus balsas įsakmiai tarė man.
Pažvelgiau viršun į balso savininką.
Jis devėjo juodą aprangą. Švarkas buvo labai puošnus, lyg alavinio kareivėlo iš tos pasakų knygelės. Jis nebuvo visiškai juodas, kai kur buvo matyti ir baltos spalvos, bet visur dominavo juoda spalva.
Juodos odinės pirštinės buvo prilipusios lyg antra oda jam ant delnų. Juodi pusilgiai plaukai kedenami švelnaus vėjo atrodė lyg aksomas.
- Eime su manimi, Lisa.- jis ištiesė man ranką. Visiškai buvau užsimiršusi, kad visdar gulėjau ant pilkšvos žemės.
Savo baltą it drobę ranką ištiesiau į jo delną. Jis švelniai ją sugniaužė ir aš lengvai su jo pagalbą pakilau nuo žemės.
- Kas tu?- žvelgdama į vaikiną uždaviau jam klausimą.
- Aš Frankas, Lisa.
- Ar tai... rojus?- atisimenu avariją ir srūvanti kraują. Jis nusijuokė ir nusigręžės nuo manęs ėjo tolyn.
- Neatsilik.- pasake žingsniuodamas.
Nenorėjau likt viena visiškai tuščioj, tylioj dykynėj. Sekiau jį iš paskos.
YOU ARE READING
The Black Parade
FanfictionNebenorėjau kentėti... planavau pasitraukti, bet viskas įvyko visiškai kitaip... aš nemiriau, bet nepavadinsi gyva... Jie nežino, ką su manimi daryti, o gal žino tik to nesako.... na žinoma, juk aš kitokia nei visi čia esantys... Kur keliauja žmog...
