The Black Parade

5

Tėvam pasakiau, kad jaučiuosi blogai ir pasilikau namuose. Na ir kas, kad praleidau matematikos kontrolinį? Užtat pramiegojau visą dieną namuose kol praėjo pagirios.

Miestas paskendęs savo griuvėsiuose. Visai panašus kaip Londonas, po kažkurio pasaulinio karo, kai buvo subombarduotas.

Stiklo šukės traškėjo po Franko kojom, o aš ,būdama basomis kojomis, bandžiau išvengti aštriabriaunių stikliukų.

Kažkur mačiau sudužusį molinį ąsotį,  pamestą lėlę , knygą, praradusią pusę savo  turinio...

Žmonės lyg zombiai vaikščiojo po griūvėsius...  tie žmonės ir atrodo lyg zombiai, išbalę ir nereaguoją į nieką...

- Kas jiems?

- Tai sielos.

- Sielos?- ar aš gerai išgirdau? Sielos?

- Manau, kad aš pakankamai aiškiai šneku, taip tai sielos. - atsiduso jis.

-Atleisk, jei užknisu klausimais, bet ši vieta keista ir...

-Nematyta?- pratesė mano mintį Frankas.

- Taip... - prašnekau kaip sutrikusi, išsigandusi maža mergaitė, bet.. nemeluosiu tokia  ir jaučiausi, tik žinoma, nebuvau aš tokia išsigandusi.

- Nagi eime- paragino jis mane. Mes jau buvome prie durų. Prie tos tamsios pilies durų. Man tik reikia peržengti slenksti ir... ir... nežinau. Aš nežinau kas bus.  Nežinau ką  jis  pasakys ir kiek laiko čia būsiu.

Po ilgų klajoniu tamsiose, siauruose kambariose, mes išėjome į kiek šviesesnį kambarį. Tai ne kambarys, tai salė. Didžiulė, aukštų lubų, plačių langų ir milžiniškų žibintų salė. Juodmedžio grindys, tamsios šilkinės užuolaidos ir juodos orchidėjos. Ant sienų kabėjo daugybę paveikslų... portretų, natiurmortų, peizažų...

Frankas atvėrė man duris. Jis stovėjo prie jų ir laukė kol aš pirmojį įėisiu. Įžengiau į dar vieną kambarį, arba salę.

Tai biblioteka. Knygų lentynos tokios aukštos, kad net nematyti galo. Visur dega žvakės, baltos žvakės. Knygų oda dengti viršeliai dera kartu, kaip ir jų spalvos, kurios tarpusavyje sudaro septynspalvę vaivorykštę.

-Pagaliau jūs čia.- atsisukau ten kur sklido balsas. Tai buvo vaikinas baltų kaip sniegas plaukų ir panašaus alavinio kareivėlio įvaizdžių. Už jo prie stalo dar sedėjo trys vaikinai, jie visi buvo panašiom aprangom, bet jos nebuvo vienodos, jos kai kuom skyrėsi.

- Sveika atvykus Lisa į mirusiųjų žemę.- pikdžiugiškai pasveikino šviesaplaukis.

Už naują viršelį norėčiau padėkoti fainiausiam žmogeliui ir tai yra

*skambą mušamų būgnų tirada*

YoursTrouble !!!!

Ačiū, kad palaikai, pataisai  mintis ir ,žinoma, gramatines klaidas  u know me :')

Tikuosi būsite kantrus ir lauksit kitos dalies 

- KilljoyBuddy