Man svaigo galva ir mirguliavo akyse. Viskas sukosi aplinkui. Įsitvėriau į Edvardo ranką, kad neprarasčiau pusiausvyros.
- Ką man davei?
- Tai LSD, patinka? - svaigimas praėjo ir... ir jutau lyg skraidyčiau padebesiais. Šviesos linksmai žaidė spalvomis, o krutinę apėmė džiaugsmo banga... pradėjau isteriškai juoktis.
- Matau, kad patiko. - jo veidą puošė beprotiškai plati šypsena lyg iš animacinių filmukų. Lyg grinčas pašiepė savo dantis iki pat ausų.
Jis ištiesė savo klastingą ranką ir aš ją paėmusi nusekiau paskui jį.
Jis visą kelią tylėjo ir net neatsigreže į mane. Norėjau kažko paklaust, bet... bet matyt neturėjau drąsos.
Pogalais! Juk aš esu Lisa! Aš nieko nebijau.
- Fredai. - ištariau ir pribėgau arčiau jo.
- Frankas.
- Frankai,- pasitaisiau.- Kur mes einam?
Jis tylėjo ir toliau ėjo šypsodamasis.
- Povelnių! Ar tu man kažką pasakysi ar ir toliau taip tylėsi!- išrekiau nebesusitvardžius.
- Tavo visi klausimai bus atsakyti.- apsidžiaugiau,- bet tau dar teks palūkėt.
- Ko laukt? Ar negali dabar atsakyt?- visdar nervinausi.
- Jis atsakys į tavo visus klausimus ir žinos ką su tavim daryt.
- Jis? - paklausiau nesupratus.
- Taip, jis. - pakartojo Frankas.
Man nepatiko, kad jis kalbėjo užuolankom, nes tai visiškai nepadėjo.
Prie daugybes klausimu atsirado dar vienas. Kas jis , apie kurį Frenkas tiek mažai šneką?
YOU ARE READING
The Black Parade
FanfictionNebenorėjau kentėti... planavau pasitraukti, bet viskas įvyko visiškai kitaip... aš nemiriau, bet nepavadinsi gyva... Jie nežino, ką su manimi daryti, o gal žino tik to nesako.... na žinoma, juk aš kitokia nei visi čia esantys... Kur keliauja žmog...
