Stars (J.B.) LT

10.

Įsijungėm filmą ir pasidėjom laptopą tarp mūsų tarpe. Tuo pačiu ir prisikrovėm ten maisto.
-Baik čepsėti!-surėkiau šnabžėdama.
Tomas pradėjo čepsėti tik dar labiau.
Mečiau į jį pagalvę. O tada prasidėjo karas. Mes kaip maži vaikai...
-Man atrodo katik pamačiau labai didelį vorą, kuris nubėgo link tavęs-,Tomas pasakė ramiu tonu. O aš suklygiau ir užšokau ant lovos. Taip ir galvojau... Tomas juokėsi iš manęs.
-Aš noriu kažkur nuvažiuoti...-Pasakiau.
-Gerai, nuvešiu. Kur varom?
Aš nežinau, kur aš noriu važiuoti, bet tikrai nebenoriu sedėti ir žiūrėti filmo...
-Nežinau, bet tiesiog noriu dingti iš namų, visgi ryt man į mokyklą. Negalime ilgai užsibūti.
-Gerai, žinau vieną vietą.

Jau važiuojam kokį pusvalandį, bet Tomas nepasako, kur važiuojam. Tai palikau viską jam. Po 20min sustojom kažkokioj stovėjimo aikštelėje.
-Kur esam?-paklausiau.
-Netoli Hollywood ženklo.
Wow! Tikrai nesitikėjau, kad jis mane čia atsiveš... Tomas išnuomojo longboardus ir mes važiavome takeliu. Vaizdas buvo nerealus. Ha, buvo goals. Privažiavę ženklą Tomas paslėpė riedlentes.
-Ką mes darysim?-paklausiau sutrikusi.
-Mes perlipsim tvorą ir paliesim ženklą.
-Tu išprotėjai? Po 5min kai mes paliesim sraigtasparniai atskris!
Jis tikrai nesveikas.
-Nu ir?
Jis pasiemė mano ranką ir pradėjo vestis prie tvoros.
-Jeigu mus pasodins, tu kaltas!
-Žinoma, bet mūsų nepagaus.
Abu suskaičiavom iki 3 ir lipom per tvorą, Tomas pirmas perlipo ir mane nukėlė. Mes pribėgom prie W raidės ir Tomas mane nufotkino, kai aš ją paliečiau. Man tikrai buvo užplūdusi adrenalino banga. Išgirdau sraigtasparnio garsą ir pasileidom bėgti. Perlipom tvorą ir bėgom link riedlenčių. Mes jas pasiemėm ir ėjom takeliu, kol jau nebesigirdėjo sraigtasparnio. Aš pradėjau juoktis, nes tai ką mes darėm buvo beprotiška. Mum liko gal 2km iki mašinos, o mano kojos jau nutirpo. Atidavėm riedlentes ir aš jau klupinėjau, Tomas tai pamatė.
-Lipk man ant nugaros,-pasakė jis.
-Ne, aš per sunki tau...
-Tu net 50kg nesveri tad lipk jeigu nenori, kad aš pats tave paimčiau.
Specialiai erzinau jį ir nelipau. Suklykiau, nes jis mane pakėlė nuotakos stiliumi. Man iš tiesų buvo tobula. Jau iš tolo matėsi automobilių aikštelė. Aš norėjau nušokti nuo Tomo, bet jis tik stipriau mane suspaudė.
-Paleisi mane?-paklausiau, nes tikrai abejojau, kar jis mane paleis.
-Ne, kodėl turėčiau?
-Nu, nes aš sunki ir mes jau prie mašinos...
-Tu mane labai nervini, kai sakai, kad tu sunki, nors tu kaip pūkas. Paleisiu, kai ateisim prie pat mašinos durų,-nusišypsojau, nes tai tikrai buvo miela.
Jis mane paleido, nes reikėjo išsiimti iš kišenės raktelius. Jis atrakino ir vežė mane namo.

Kai jau buvom prie mano namų jis užrakino mašiną iš vidaus, kad negalėčiau bent jau dabar išlipti.
-Aš tavęs ryt atvažiuosiu pasiimti ir nuvešiu į mokyklą,-jis pasakė.
-Tau nereikia būti mano šuniuku. Tu gali leisti savo laiką betkur ir betkada,-pasakiau pavartydama akis.
-Bet aš noriu visą laiką praleisti su tavimi.
Nuo jo šitų žodžių man pasidarė labai gera. Jis atrakino duris ir aš išlipau.
-Labanaktis,-pasakiau.
-Labanaktis mejle,-atsakė prieš man uždarant mašinos duris.

Įžengiau į namus, bet mamos nebuvo. Turbūt ji pas Bena. Ahh... Gerai jau tikrai vėlu, tai nuėjau susidėjau kuprinę. Išsimaudžiau ir apsirengiau savo oniese. Žiūrėjau daug video youtubėje ir apie 23h užmigau.

Pramerkiau akis, nes kažkas mane pradėjo purtyti.
-Kelkis, tau reikia į mokyklą,-prieš savo veidą pamačiau Tomą.
-Kaip tu čia patekai?-man pasidarė įdomu.
-Tu neužrakinai vakar savo durų.
-Ak, kiek valandų?-man reikia apie 40min susiruošti.
-6.57, gerai lipk iš lovos.
Pavarčiau akis ir išlipau.
-Padaryk man latte!-sušukau nuėjusi į vonią.
Tiesą pasakius man patinka, kad jis rūpinasi manim ir galiu pasakyti, kad jis tikrai pasikeitė... Man patinka dabartinis Tomas. Aš pati nesuprantu, kas su manim vyksta, bet kai jis šalia aš galiu jaustis saugi.
-Neužmigai duše?!-surėkė jis ir pažadino mane iš minčių.
-Ne, jau išeinu!
Apsijuosiau rankšluostį aplink savo kūną ir išėjau iš vinios. Tomas pamatęs mane prikando lūpą, bet gavo iš pagalvės.
Apsirengiau, išgėriau Tomo padarytą latte, kuri buvo tikrai skani. Ir išėjau iš namų. Tomas jau sedėjo savo mašinoje ir laukė manęs. Mašinoje grojo tik radijas. Sugalvojau kai ko jo paklausti.
-Tomai, o tavęs neturi saugoti apsauginiai?
-Ne, aš nenoriu jų kai mes esame kartu.
Nusišypsojau nuo jo žodžių. Jau buvome prie mokyklos ir ruošiausi išlipti, bet sustingau, nes Tomas lipo kartu su manim.
-Ką tu darai? Tave užpuls fanės!-sušaukiau tyliai, bet jis mane apkabino per liemenį ir prisitraukė prie savęs.
-Aš lydžiu savo merginą į jos klasę, fanės manęs nepuls, nes aš neleisiu mūsų išskirti.
Ar baigs jis mane stebint vieną kartą ar ne?... Kai jis įžengė į mokyklą visi žiūrėjo į mus, o fanės klykė ir bėgo link mūsų.
-Tomai...
-Ei merginos! Gal galit palaukt, kol aš nuvesiu savo tobuliausią merginą iki klasės!?-sušuko Tomas.
-Aš labai atsiprašau dėl jo elgesio... Jis tiesiog prisirišo prie manės,-šyptelėjau visom merginom, nes nenoriu, kad jos per pietų pertrauką mane padurtu su šakute...
Jis atvedė mane iki klasės ir prie manęs priėjo Kara.
-Nuo čia aš ją perimsiu,-ji nusišypsojo ir paemėmane už parankės. Tomas prisitraukė mane bučiniui.
-Tu man tuojau pat turėsi viską papasakoti, kas įvyko per pastarasias dienas!-Kara sušaukė ir atsisėdom į suolą.