Stars (J.B.) LT

12.

Atvažiavom į SAVO namus ir nusiėmusi batus ėjau link drabužinės. Kol rinkausi ką apsirengti pajaučiau Tomo rankas apsivejant mano liemenį.

-Kad tu žinotum, kaip tu man patinki,- sušnabždėjo jis man prie kaklo. Atsisukusi į jį pakštelėjau į lūpas.

-Tomai, man reikia kažką apsirengti.
Jis priėjo prie savo spintos ir iš jos išsitraukė savo juodą maikę.

-Renkis. Tau ji turėtu būti kaip suknelė,- pasakė ir pabučiavęs į kaktą išėjo.

Jau su Tomo maike ir savo šortukais atėjau į virtuvę, nes iš jos sklido labai skanus kvapas. Kai pamačiau Tomą sukantis prie puodų ir tik su treniginem kelnem net nepastebėjau, kaip prikandau lūpą. Lėtai priėjau prie jo ir apkabinau iš nugaros.

-Mmm ką čia gamini?- Paklausiau blondino.

-Maistą,- Pašaipiai atsakė jis. Aš tik pavarčiau akis ir atsisėdau prie stalo. Po poros minučių jau buvo ant stalo padėtas omletas su priedais. Buvo išties skanu ir pavalgiusi 'Naktipiečių' nuėjau į lovą.

Su Tomu daugiau nešnekėjom, tiesiog atsiguliau į lovą ir užsimerkiau. Girdėjau, kaip Tomas įeina į kambarį ir lova įdubo pranešdama, kad jis jau lovoje. Apsimečiau, kad miegu. Pajaučiau jo rankas aplink savo liemenį ir kaip jis prisitraukia mane prie savo krutines.

-Labanakt meile,- pakštelėjo man į petį ir aš užmigau.

***

Kažkas pakvipo ir pramerkusi akis prieš save pamačiau Tomą su padėklu ir ant jo sultis su blynais. Pasirąžiau ir pagaliau atsisėdau paimdama iš jo padėklą.

-Tau nereikėjo, aš galėjau ateiti į virtuvę ir pavalgyti.

-Ne, aš norėjau palepinti savo princese. Tai kol tu valgysi ir apsirengsi, aš važiuosiu sutvarkyti vieną reikalą ir grįšiu.

-Gerai, lėk,-nusišypsojau blondinui ir paragavau blynų.

***

Kai Tomas grįžo jis nieko nesakęs paemė mano mokykline tašę ir sakė paskubėti, kad nepaveluotumėm. Aš greitai užsidėjau aukštakulnius ir įsėdau į mašiną.

-Kas buvo?- atsargiai jo paklausiau.

-Nieko, viskas gerai,- jis šyptelėjo ir sunėrė mūsų rankų pirštus.

Važiavom gerą pusvalandį ir aš greitai pakštelėjau Tomui į lūpas ir nubėgau mokyklos link. Tik įžengiau į mokyklą ir suskambėjo skambutis. Jau bėgau link klasės, bet į mane atsitrenkė Jacob ir aš stipriai kritau ant rankos. Suinkščiau iš skausmo, nes jis tikrai buvo didelis.

-Žiūrėk kur bėgi mažylę,-pasišaipė jis.

-Prašau pakviesk Karą,-vos pasakiau, nes manau jog lūžo riešas.

Jis nuėjo į klasę kur turi būti man ir Karai pamoka ir po minutės iš klasės išbėgo persigandusi draugė.

-O Dieve Cara... Kas buvo?-persigandusi.

-Bėgau į klasę ir atsitraukiau į Jacoba. Prašau važiuojam peršviesti ranką, nes nežmoniškai skauda.

Kara padėjo man atsisėsti ir ėjom link jos mašinos. Kai ją pasiekėm atsisukau į draugę.

-Tik nesakyk Tomui. Tegul jis pabūna ilgiau įrašų studijoje,-paprašiau draugės. Ji nieko nepasakė, tik palinksėjo. Važiuojant į ligoninę paprašiau Karos, kad paskambintu mamai ir viską papasakotu.

-Lipam,- pasakė Kara, nes buvau užsisvajojusi.

-Gerai,-tyliai atsakiau merginai.

Kol sulaukėm daktaro tai praėjo 20min... Mat jis pietavo. Dabar sėdžiu traumatologijos kabinete ir laukiu, kol man galutinai uždės gipsą, nes pasirodo tikrai lūžo riešas. Visai gerai, kad dešinė ranka, nes dabar savaitę namų režimas, kadangi esu dešinerankė. Kai daktaras baigė su gipsu ir viską išaiškinęs kur? kaip? Išeidinėjom su Kara iš ligoninės ir pamačiau Tomą einantį link mūsų su rūščia veido mina. Susiraukiau, nes supratau, kad jis gali supykti.

-Kas tau taip padarė?- vou... Nesitikėjau tokio jo pirmo klausimo.

-Grindys,- bandžiau pašmaikštauti, bet nelabai pavyko.

-Ji bėgo į kabinetą, nes vėlavo į pamoką ir atsotrenkė į Jacobą. O ji nukrito. Todėl dabar dvi savaites vaikščios su gipsu,- papasakojo jam Kara.

-Man reikia pasišnekėti su Jacobu,- tarė piktai Tomas.

-Ne, tau nieko nereikia. Aš pati kalta.

-Kodėl man anksčiau nepaskambinai? Tu supranti, kad aš čia važiuodamas vos plaukų nenusiroviau?!-Tomas pakėlė balsą, o aš susigūžiau, nes jis tikrai buvo įpykęs.

-Tomai tu mane gąsdini,-tyliai pasakiau vaikinui.

-Tai gal dar ir apsiverk?!

-Raminkis ponuli,-sušnypštė Kara. Kas jam negerai?

-Galim važiuoti?-paklaisiau draugės.

-Tu važiuosi tik su manim,-tarė Tomas.

-Ne, tu važiuok namo. Aš važiuosiu su Kara ir tu tam neprieštarausi.

Aš apsisukau ir nuėjau Karos mašinos link. Girdėjau, kaip jie šaukė vienas ant kito. Prie mašinos stovėjo kažkoks vaikinas ir buvo atsukęs man nugara. Palaukiau Karos, nes bijau viena eiti prie to vaikino. Staiga jis atsisuko ir ačiū Dievui Kara jau buvo šalia.

-Ė ,vaikine, dink nuo mano mašinos,-sušnypštė draugė.

-Gerai, tik nemušk,-pašmaikštavęs vaikinas nuėjo.

-Važiuojam į centrinę starbucks kavinukę,- pasakiau kelionės tikslą ir mes ten patraukėm.

Tik įžengusiom į kavinę nosį pasiekė kavos aromatas. Aš nuėjau prie kasos, o Karą nusiunčiau užimti vietą prie lango.

Sveiki! Labai labai atsiprašau, kad dabar įkėliau dalį. Bet suprantat. Mokslų metų pabaiga buvo ir labai daug varzybų. Bandysiu kitą dalį įkelti per šią savaitę. Prašau votinkit ir komentuokit!!🙏🙏