Nuotrupos.

Everything will be alright part 1

Drakas sėdėjo atsirėmęs į sieną, jam ant kelių gulėjo Haris. Jie slėpėsi kambaryje iki pareikalavimo, nes nenorėjo, kad juos kas pamatytų .
-Hari, aš matau, kad tau kažkas neduoda ramybės, kas tai ?
Haris atsiduso. Dar minutę pratylėjo žvelgdamas į sieną.
-Visa tai, visa tai man neduoda ramybės. Aš nebenoriu taip daryti daugiau.
Haris vėl skausmingai atsiduso.
-Gerai, nebesislėpkime.-Tarė Drakas.
Hariui sustojo kvėpavimas. Jis pasikėlė nuo Drako kojų ir pažvelgė jam į akis. Jis turbūt tyčiojasi iš jo.
-Ką ?-Kvailai paklausė Haris.-Aš galvojau, kad pasiūlysi išsiskirti.
-Niekada. Aš nenoriu tavęs prarasti, tu man svarbesnis už visus principus ir garbę. Tai nebe taip svarbu su tavimi.-Drakas kalbėdamas šypsojosi.
-Bet ką pagalvos tavo tėvas ?
-Jis turės susitaikyti su tuo. Na bent jau mano mama susitaikys.
Drakas pasilenkė ir pabučiavo Harį.
-Ką tu su manim darai ?-Sušnibždėjo Drakas.

                           ***

Kai Drakas atsikėlė, jis jautė baimę, jam suko pilvą ir svaigo galva, pagalvojus apie tai, kad jie nebesislėps. Aišku, jis bijojo, bet dėl Hario, tai buvo galima įveikti.

Drakas apsiprausęs, susišukavęs ir apsirengęs stovėjo prie paveikslo ir laukė Pancy ateinant.
-Drakai tu toks išbalęs, kaip niekad.-Tai tarusi ji nusijuokė ir nelaukusi jo išėjo.
Tai visada jį pralinksmindavo ir jie buvo taip įpratę daryti, nes Drakas visada išbalęs, bet tai šį kartą  neprajuokino.

Įėjęs į didžiają salę Drakas apsidairė ir pamatė Harį sėdintį prie savo draugų. Jis Drakui plačiai nusišypsojo ir pamojavo, bet tada nusisuko į savo draugus. Jis džiaugėsi ,kad Haris nevertė daryti nieko daugiau. Drakas buvo tiesiog nepasiruošęs.
-Drakai, nenori man, savo GERIAUSIAI DRAUGEI, pasakyti kažko ?-Paklausė Pancy, tikriausiai pastebėjusi Drako ir Hario gestus.
-Prisėskime gerai ?-Tarė jai, nes jei būtų greitu metu neatsisėdęs, būtų neišstovėjęs.
Kai atsisėdo, Drakas atsigėrė moliūgų sulčių.
-Drakai ?
Atsiduso. Ji buvo jo geriausia draugė, negalėjo nuo jos slėpti nieko.
-Aš susitikinėju su Hariu, mes draugavome slapčia todėl niekas nežino apie mus, bet šiandien nusprendėme nebesislėpti.
Pancy nekėlė jokios scenos. Tik ramiai atsistojo ir susiraukusi pasakė:
-Kaip tu galėjai ? Maniau aš tavo geriausia draugė, maniau, kad neturim paslapčių tarpusavyje. Bet matau, kad klydau.-Tai tarusi ji išbėgo iš salės.
Na , Pancy sakė tiesą. Jis pasielgė labai negražiai.
Drakas taip pat atsistojo ir žvilgtelėjęs į Hario pusę liūdnai šyptelėjo jam. Tada pradėjo bėgti Pancy link.

Ir rado ją mergaičių kambaryje. Nors žinojo, kad jam čia negalima, jis užlipo iki jos lovos ir atsisėdo šalia.
-Pancy atleisk man. Aš bijojau, kad tu nesuprasi ir paliksi mane. Tu esi mano geriausia draugė, nenoriu tavęs prarasti.
-Bet tu slėpei nuo manęs tokią didelę paslaptį. Aš dabar esu labai įskaudinta.-Ji nusivalė ašaras.
-Pancy, juk žinai, kad tave myliu, juk tu taip nekentei Hario, aš bijojau.
-Drakai tu nesupranti, aš būčiau supratusi, juk renkasi ne akys ir ne protas, o širdis. Prašau palik mane vieną, negaliu taip greitai atleisti, tik ne tada kai taip padarei.
Drakas atsiduso ir žvilgtelėjęs paskutinį kartą į ją, nulipo laiptais žemyn ir patraukė į nuodų pamoką.
-Atsiprašau, kad pavėlavau.-Tarė įėjęs į klasę.
-Na džiugu, kad nusprendei mus aplankyti ponaiti Smirdžiau.-Tarė Sneipas.-Tau bus galimybė šiandien dirbti su Poteriu.
Atsistojęs prie Hario Drakas atsiduso.
-Kas nutiko su Pancy ?-Paklausė šis.
-Mes susipykome, dėl to jog slėpiau tave nuo jos.
-Atleisk.-Tarė Haris.
-Tai ne tavo kaltė, turėjau jai pasakyti, ji būtų supratusi, juk yra mano geriausia draugė.

Visą dieną Drakas buvo nekokios nuotaikos. Vakare susitikus su Hariu bendrajame kambaryje, jie pasibučiavo ir juos pamatė kažkokie vaikai iš kitų kambarių ir pradėjo tarpusavyje šninždėtis ir kikenti.
-Aš tai pat nepasakiau Roniui apie mus. Tik Hermionai.
-Tau reikia tai padaryti dabar, kol kas nors kitas to nepadarė.-Tarė Drakas ir atsistojo.-Aš einu pas Pancy.
Haris apkabino Draką ir pakštelėjoį kaktą.
-Susitiksim ryte.-Tarė jis.

Haris rado Ronį jų kambaryje.
-Roni, aš turiu tau kaiką pasakyti.-Ronis pakėlė antakius.-Aš draugauju su Draku. Žinau, kaip tu jo nekenti, bet aš negaliu to pakeisti, taip jau yra.

-Aš žinojau.-Paprastai pasakė šis.
-Ką ?
-Tu vis dingdavai ilgam, aš vieną kartą pamačiau jus su Draku šnekančius ir kažkaip tokią išvadą padariau.
-Tai tu nepyksti ?
-Na šiek tiek jaučiu nuoskaudą, kad iš visų išsirinkai Draką, bet ką padarysi. O beja, kaip dėl Džinės ?
-Aš jai nieko nejaučiu Roni, tarp mūsų nieko nevyko, ji išsigalvojo viską. Tada per pasimatymą, mane Drakas privertė eiti, atrodyti normaliam, ir ji norėjo mane pabučiuoti ir aš ją atstūmiau, pasakiau, kad aš ne toks ir ji supyko.
-Kodėl ji melavo ?
-O tu norėtum papasakot kažkam apie tai, kad tavo pasimatymas nenusisekė ar geriau pameluoti ?
-Na tu teisus, nesvarbu.- Tai pasakęs Ronis patraukė į jų kambarį, o Haris jam iš paskos.

Naktį Haris sapnavo keistus sapnus, kad kažkas jį persekioja ir panašiai. Ryte atsikėlė visiskai neišsimiegojęs. Jei ne Ronis, Haris net nebūtų išlipęs iš lovos.
-Klausyk žmogau, mes turim pamokas ir tu gailėsiesi jei nenueisi, greičiau, turime spėti pavalgyti.

Jie abu greitai apsirengė ir apačioje susitikę Hermioną patraukė į didžiają salę. Joje Haris išvydo jau pilnus stalus, ir prie klastūnyno išvydo liūdną Draką, keliom kėdėm nuo jo sėdėjo liūdna Pancy. Haris jautėsi dėl to kaltas ir norėjo tai kažkaip ištaisyti, bet nežinojo ar Pancy pakenčia Harį. Drakas pakėlė galvą ir išvydęs Harį jam šyptelėjo. Šis šyptelėjo atgal.

                           ***
-Sveiki mokiniai. Su malonumu noriu jums pranešti, apie artėjantį šokių vakarą, vyksiantį už 5 dienų, tema yra formali. Visi privalo ateiti ir atsinešti gerą nuotaiką.-Pranešė direktorius.
Visi pradėjo ploti. Tik ne Haris, Pancy ir Drakas. Jie visi žinojo, kad greičiausiai nieko iš to pokylio nebus. Haris jautė, kad jo mylimasis dar nepasiruošęs. Pancy jautė, kad nebus pakankamai linksma eiti į tą pokylį, po to kaip jos draugas su ja pasielgė. Drakas jautė... na jis jautėsi liūdnas.
                        

-Drakai ar eisi su manimi į šokius ? -Tarė Haris.
-Ką čia darai ? -Keistai paklausė Ronis kai pastebėjo Harį šnekant su  veidrodžiu.
-Aš noriu pakviesti Draką į šokius ir aš labai jaudinuosi.
-Na suprantu, bet tu esi Haris Poteris, niekas tavo kerams neatsispirs.
-Dėkui Roni. Bet ir tu turi paskubėti. Hermiona nelauks visą amžinybę.
Ronis nuraudo.

Sorry for ruining harry potter, but its one of my favorites mships  i cant help it