Nuotrupos.

Pamąstymai

Žmonės linkę jausmus užgožti savyje. Mano, kad taip bus geriausia. Bet jie klysta.
Jausmų laikymas savyje tik didina depresijos tikimybę ir tai, kad žmogus nebus laimingas kol nepasakys to ką jaučia.

O melas. Melas yra labai keistas dalykas. Mes meluojame, norėdami nuslėpti skaudžią tiesą ,todėl skleidžiama saldžius melus. Bet tai nieko nepagerina. Nes geriau skaudi tiesa nei saldus melas. Žinot kodėl ? Todėl, kad kai išaiškėja tiesa, būna dar blogiau, nei prieš tai. Susidaro didesnė tikymė išsiskirti, susipykti.

Gyvenimas yra negailestingas. Jis sudaužys tave į šipulius ir kai galvosi, kad jau skausmo pabaiga, ir, kad galbūt prašvis šioje tamsioje vietoje, tu būsi skaudžiai nudaužtas į kitą krantą, kur bangos trankys ir daužys tavo kūną. Bet ir tai nebus pabaiga. Oi ne, tikrai nepabaiga.

Meilė yra skaudžiausias dalykas, kuris nutiks po visų kankinimų. Ir niekas to negali sustabdyti. Visi kažkada nukenčiame nuo meilės. O ji trenkia stipriau nei bet kas. Ir tu negali atsilaikyti tam. Esi parblokštas.

Tu manai,kad pažįsti save. Bet tai nėra tiesa. Tik sutik reikiamą žmogų ir suprasi, kad klydai.
Nes jis suteiks tau tokių dalykų kurių niekada neturėjai. Tu pradėsi daryti dalykus kurių niekada nedarei, bet jie ištikrųjų tau patinka. Tu pradėsi egltis kitaip. Ir tada atrasi kitą savo pusę. Kurios niekada nebuvai mačiusi. Ir tai bus keista, nauja, nepažįstama. Šiek tiek skausminga. Bet tu priprasi ir tas skausmas pasidarys mielas, pritraukiantis.