Over again •n.h• (NUTRAUKTA)

Six.

  -Taip...Draugai,-pakartojau ir šyptelėjusi palikau Niall ant tiltelio.  

Draugai? Tikriausiai jis nejaučia nuoskaudos dėl to, kad galima sakyti jį išdaviau su Harry. Bent tiek, kad jis laiko mane drauge, o tai yra gerai. Dabar jaučiuosi daug geriau ir galėsiu laisviau jaustis su juo, nesijaudindama, kad jis pyksta ant manęs.

Didžiausia problema yra ar eiti į jo gimtadienio vakarėlį. Neateiti būtų nemandagu, o viena eiti tikrai nenoriu. Hmm.. Todėl pasiimsiu Tay.

-Viskas, baigėme visus darbus,-atėjo prie manęs viena iš pagrindinių darbuotojų.

-Garso aparatūra irgi baigta?-pasiteravau.

-Taip, nesenai sakė, kad tuoj pabaigs, tai jau turėtų būti viską sutvarkę,-šyptelėjo.

-Gerai,-pasakiau jai.-Ei visi, galite eiti namo, algas pervesiu šianakt!-surikau, užsidėdama maikutę.-O tau, pridėsiu bonusą, mačiau kaip šiandien darbavaisi,-šyptelėjau.

-Dėkoju, tikrai stengsiausi,-nusišypsojo.

-Šaunu,-patapšnojau jai per petį ir apsisukusi ėjau prie automobilio.

Įsėdusi į automobilį surinkau Tay numerį.

-Labas, Dari.

-Labutiss, nieko rytoj vakare neplanuok, eisime į gimtadienio vakarėlįį,-džiaugsmingai pasakiau, nes Niall, pirmas, kuris mane pakvietė į mano organizuotą vakarėlį.

-Čia tą kurį planavai?

-Taip, pas Niall Horan.

-Oo tai čia tas, kurio tu didžiulė fanė,-nusijuokė.

-Tą kartą aš pajuokavau,-nežymiai pavarčiau akimis.

-Gerai, kelintą man būti pas tave?-paklausė.-Nes visdar nemoku užsirišti kaklaraiščio.

Nusijuokiau.

-6 valandą vakaro vakarėlis, būk pas mane 4. O dabar iki, jaučiuos nusikalus, varau namo,-atsidusau, nes jau buvo 7 valandos vakaro.

-Gerai, paiilsėk, iki rytojaus, saule.

Padėjau ragelį su šypsena. Man patinka, kai Tay mane gražiai vadina.

Važiuodama namo galvojau ką ryt apsirengsiu, noriu su Tay atrodyti nuostabiai. Prisiminiau, kad mačiau nuostabią suknelę žurnale. Tai buvo ko man reikia.

Važiavau net į kitą miesto galą, kad nusipirkčiau tą suknelę.

Ji puikiai tiko man, ji buvo balta, ant plonų petnešų, nėriniuota ir labai laisva. Ilgis buvo tobulas, iki virš kelių. Ją puikiai priderinsiu prie baltų batelių. Nors kaina buvo didoka kaip suknelei, bet ji buvo nuostabaus grožio.

Laiminga ir žiauriai pavargusi važiavau namo.

Grįžusi pažiūrėjau jau galutinį mano tinklalapio straipsnį. Jis atrodė puikiai ir didžiavausi savo darbu.

.

-Tu rimtai?-vos prabudusi klausiau kaip Martin kažką įnirtingai burba į ragelį.

-Šiandien penktadienis, o posėdis už pusvalandžio! Gal jau kelkis?-juokėsi jis.

-O velnias!-pašokusi iš lovos nežinojau ko griebtis, užmigau su rūbais!

Puoliau prie vonios ir greitai apsiprausiau. Prilėkusi prie spintos, pagriebiau pirmus pasitaikiusius rūbus ir kuo greičiau lėkiau pro duris.

Ačiū Dievuj, spėjau laiku.

-Tu visai išsiblaškiusi,-sušnabždėjo Martin, prasidėjus posėdžiui.