Over again •n.h• (NUTRAUKTA)

Three.

-Viskas gerai,-šyptelėjau.-Nesuprantu, kaip galėjau pamiršti, kad jo gimtadienis vos už kelių dienų,-nusijuokiau.

-Visko gali būti, gi tiek laiko praėjo.

-O kodėl būtent mane?-pasidomėjau.

-Vat čia jau reikia jo klaust,-nusijuokė.-Patikėk, jis ėjo iš proto dėl...,-staiga jis sustojo ir pakilo nuo sofos.-Taaigi, kada galėtume pradėti planavimus? Žinai, jo gimtadienis neužilgo, o vakarėlis gan didelis.

-Tai neproblema,-šyptelėjau ir pradėjome planus.

Buvo keista matyti Louis. Tai man priminė senus laikus.

-Taigi viskas vyks prie vieno ežero, užmiestyje. Ten yra nuošalu ir galiu pasakyt, kad ten tik pieva ir viskas,-nusijuokė jis.

-Supratau, o kokio tipo vakarėlio jis nori. Su tematika ar ne?

-Sakė nori paprasto, jaukaus, kad žmonės gerai jaustusi. Vis tiek dauguma bus savi,-šyptelėjo.

-Gerai, bet man reiktų tikslaus žmonių sąrašo ir reiktų nuvykti į pačią vietą, kad galėčiau sudaryti planą kaip atrodys visas vakarėlis kompiuteryje.

-Sąrašą galėsiu permesti tau į paštą, o nuvykti į vietą galime rytoj. Ten dabar yra Niall, šalia yra jo nedidelis namukas. Paiimčiau tave apie 1 valandą dienos.

Jau rytoj man teks susitikti su juo. Širdis lyg ir nori pamatyti ji vėl, bet protas bijo, kad jis mane atstums ir negalėsime būti nei draugais. Vis tos senos mano padarytos klaidos.

-Gerai, rytoj išsiprašysiu iš darbo,-šyptelėjau.

-Gal nori išeiti pavakarieniauti? Vistiek ilgai nesimatėme ir pripažinsiu, kad pasiilgau tavęs,-lydima Louis ėjau link lifto.

-Žinoma, gerai,-atsisukusi pažvelgiau į žiūrinčias į mane Louis akis.

Lifte stojo nemaloni tyla, o į mano galvą pradėjo plūsti praeities klaidos. Jaučiau kaip netenku savo pozityvumo.

-Viskas gerai?-išėjus į lauką pasiteiravo Louis.

-Taip, tik kažkaip, žinai, keista,-pasitaisiau plaukus.

Sustojome vienas priešais kitą ir kelias sekundes nejaukiai stovėjome, kol jis plačiai ištiesė rankas ir mane apsikabino. Šis apsikabinimas buvo toks šiltas, kad mane apėmė geri jausmai.

Atsisveikinus dar kartą, jis grįžo atgal į pastatą, o aš lekiau į darbą.

.

-Pagaliau poilsis,-dūsavo Martin.-Kaip sekėsi su pokalbiu?-pasidomėjo.

-Žinai, kai šiek tiek pasakojau apie savo praeitį?

-Nuuu?

-Tai organizuosiu Horan'o gimtadienį,-susiėmiau už galvos.

-O šūdas, rimtai?-pakilo nuo kėdės jis.

-Taip, dabar jaičiuosi kaip ir seniau. Šūdinai,-pavarčiau akimis.

-Viskas gerai, nesijaudink, turi Taylor, kurį labai myliiii.

Ohh visai pamiršau Tay!

Pasiėmiau telefoną ir susukau jo numerį.

-Hey, gražuole,-atsiliepė pažystamas balsas.

-Labas, Tayyy. Kaip sekasi?

-Gerai, iš tiesų, dabar trumpa pertrauka, filmavimo aikštelėje, gal susimatom vakare?

-Šiandien man susitikimas,-liūdnu balsu ištariau.

-Tai gal ryt? Man laisva diena.

-Ryt pilna darbų, bet vakare turbūt atrasiu laiko.