Ji švyti

☾Kregždė keliauja namo☽

☾

Atsistok ir atsitrauk ant platformos.

Jis jau šalia.

Pasigirsta pypsėjimas, kuris užgula ausis.

Turbūt taip skambėtų banginis, plaukiantis tarp debesų.

☽

Didmiestyje aš pažįstu tik vieną paukštį – save.

Tai labai paprasta suprasti. Aš anksti pabundu, puolu dirbti, lakstau po kiekvieną sausakimšą pėsčiųjų gatvę, apsikrovusi rūpesčiais, su atitrauktu paltu, kurį vis plėšia vėjas, kol sušalusi, kiek alkana, vakare grįžtu į savo mažą butuką, palendu po antklode ir užmiegu.

Ko gero, tai normalus žmonių elgesys, - galvojate jūs.

Ne. Jeigu mes visi būtumėm paukščiai, tai nebūtų didmiesčių. O jei ir visi aplinkui paukščiai, tai jūs turite suprasti, kad jie – balandžiai. O aš – kregždė.

Nes kaip ir kiekvienas svetur žiemojantis paukštis, aš ilgiuosi namų. Ilgiuosi gimtinės, vietų, kuriose užaugau, savo lizdo, tų, kurie kilo iš ten pat, kur aš.

Ir kaip bet kuri kregždė, aš pajuntu, kada jau laikas grįžti ten, kur širdis.

Tačiau man nereikia būrio. Aš ir taip žinau, kur man reikia keliauti. Turbūt esu vieniša kregždė. Nereikia dėl to rūpintis. Tokių paukščių mažai. Tiesą sakant, beveik neliko.

Nes vis daugiau gandrų mirko savo raudonas kojas pelkių mauruose, kol jos pajuoduoja, per daug gervių išmoksta krankti lyg varnos, per daug mėlynai spindinčių saulėje kregždžių numeta plunksnas ir tampa pilkomis.

Ir miestai plečiasi, nes paukščiai pamiršta, kur jų namai.

Gėlių vaikai pamiršta rugių laukus ir karvių pilnas pievas, žvejų vaikai nebežino šilkinių tinklų švelnumo ir šviežios žuvies kvapo, kalniečiai pamiršta kaip kvepia miškas, kai ant jo nusileidžia debesis, pamiršta, kaip skamba kriokliai kalnuose, kai praūžia audra.

Jie susivilioja spalvotomis miestų šviesomis, bjauriai spalvotais reklamų stendais, brangiais miestiečių batais ir baltomis kailinių apykaklėmis, ir... išvyksta. Išskrenda.

Dauguma vargiai besugrįžta. Kita dalis parskrenda vien dėl artimųjų, iki kol ir jų nebelieka.

O tuo tarpu mažiausia, vos matoma dalis paukščių keliauja iš vienos pusės į kitą. Kaip aš. Migruoja. Nes jie niekada nenorėjo išvykti. Niekada IŠTIES nenorėjo.

Visada planavo grįžti. Neretas nesulaukė tos dienos.

O kitus atrandi mažuose miesteliuose ir kaimeliuose. Paukščių likučius natūralioje savo buveinėje.

Gimtinėje.

***

Aš tik šiaip jus erzinu su ilgais aprašymais. Nesijaudinkit, veiksmo bus.

Kiek vėliau. Leiskit man pasižaisti :D