Ji švyti

☾Maži stebuklai nugali turtus☽

☾

Jis nesustoja – pralekia pro šalį.

Ne mano banginis, nes plaukia ne ten.

Tačiau nors ir virš galvos spindi saulė,

Aš girdžiu, kaip artėja griaustinis. Šalia.

☽

Mano pažįstami žmonės mieste myli kavą, karštą šokoladą, šaldytą jogurtą.

Jie labai laisvai... myli.

Sėdžiu traukinių stotyje užmiestyje. Ne dėl to, kad man nepatinka miesto traukinių stotis. Nors ji man tikrai nepatinka.

Nekenčiu marmurinių sienų, sugeriančių į save radioaktyvias bangas, sklindančias nuo kiekvieno žmogaus, kurio akių nesusitiksi, nes jos panirusios į mažą šviečiantį ekranėlį, nekenčiu išgraviruotų turėklų ir raitytų laiptų, kuriais niekas nesinaudoja ir kyla ekskavatoriais, taupydami savo brangų, neįkainojamą laiką, kurį praleis prie... ekranų. Ne prie žmonių.

Aš labai lengvai nekenčiu.

Todėl patikėkit, džiaugiuosi iš ten ištrūkusi. Iš metalinio narvelio.

Man patinka nedidelės traukinių stotys. Tokios, kai matosi tik didelė betoninė platforma, kurios kraštuose sustatytos kelios dešimtys suoliukų. Jokio marmuro, jokių ištaigingų laiptų, vien dvi ar trys juostos bėgių ir tolumoje skambantis geležinkelio šviesoforas.

Tokiose stotyse negali pasiklysti, nes viskas vyksta vienoje vietoje. Vienoje pusėje sustoję, susėdę, apglėbę lagaminus, arba ant jų sėdintys, kaip aš, laukia savo kelrodžio namo, toje pačioje pusėje, kampe, yra mažytė kavinė, kurioje gali užsisakyti kavos, arbatos ar bandelių, o šalia, jei kartais užmiršai, gali nusipirkti traukinio bilietą. Paprasta ir nereikia klaidžioti – vienoje pusėje įlipi, kitoje išlipi.

Tokias stotis pravažiuoja įvairūs traukiniai. Vieni – greitaeigiai, arba bent jau greitesni už paprastus, keleiviniai, kiti net negabena žmonių, vien naftą arba geležį, kartais gali išvysti pravažiuojantį vien lokomotyvą.

Todėl čia ir yra taip nuostabu. Nes niekada nežinai, kas atvažiuos.

Didmiesčio stotyje to neišvysi. Joje kartais sustoja didžiausi metro, o visi kiti – greitaeigiai keleiviniai traukiniai, tokie, kuriais važinėja turtuoliai, todėl kartais net gėda įsėsti į paprastą keleivinį traukinį, nes visi aplinkui žinos, kad tu esi neturtingas.

Čia tai nesvarbu. Nes galite sumokėti man tūkstančius pinigų, tačiau aš vis tiek nesėsiu į ištaigingą traukinį.

Aš negrįšiu namo, vis dar tebesanti narvelyje.

***

Aš tik noriu paaiškint jums, kad net nesistengiu mėnulio eilučių rimuoti ar panašiai, tai tiesiog istorijos dalis, paprasti sakiniai. :)