1

189 6 0
                                    

Prisiminus savo užduotį dėjau smūgį į galvą ir pakišau koja taip, kad jis pargriūtų.


- Kas su tavimi negerai?!? Pradėjo šauktis tas avigalvis. Išsitraukiau ginklą ir tvojau kitų galu į makaulę taip jį atjungdama. Nutempiau tą išgamą iki mašinos ir sugrūdau į bagažinę.

Visą kelią važiuodama iki sandėlio galvojau kokias kankinimo priemones reikės naudoti. Gal peilius, o gal kastetus o gal tiesiog nužudyti? Ties kankinimu mano vaizduotė tampa labai laki.

Įsivaizduoju kiekvieną akimirką kaip jis kenčia ir nuo to man pasidaro  linksmiau

Oops! Bu görüntü içerik kurallarımıza uymuyor. Yayımlamaya devam etmek için görüntüyü kaldırmayı ya da başka bir görüntü yüklemeyi deneyin.

Įsivaizduoju kiekvieną akimirką kaip jis kenčia ir nuo to man pasidaro linksmiau. Manau pagalvojot, kad aš kokia psichinė ligonė. Bet ne aš tiesiog keršiju jam už tai ką jis norėjo padaryti man ir už tai, kad pasisavino mano pinigus. Bet gana apie tai grįžkime prie kankinimo. Mhm pagalvokim šiandien jo mirtis bus ilga ir skausminga.....taip tokia ir bus.

Privažiavus sandėlį sustojau ir kaip raketa įlėkiau į savo kabinetą palikdama tą asilą dar patūnoti mano gražuolės bagažinėje. Tegul dar pasikankina.


- Panelė ką tik atkeliavo siunta.
- Gerai. Sutvarkyk viską ir paruošk pardavinėjimui. Nesusimauk kaip aną kart.
- Klausau panele.

- Ir kiek kartų sakiau manęs nevadinti panele tiesiog Cat. Taipogi nepamiršk, kad laukiu šio mėnesio narkotikų pardavimo ataskaitos. Ir dar atgabenkit iš mano mašinos tą avigalvis ir nuveskit į rūsį.
- Supratau Cat.

Ryt sunki diena reikės eiti į mokykla tai bus mano pirmoji diena po penkių metų pertraukos, žinau skamba keistai bet po tėvų mirties atsisakiau eiti į mokyklą. Ir teta manęs nevertė to daryti, juk suprantama aš gedėjau savo tėvų mirties. Nu ir apie ką aš čia galvoju. Manau jums visiems knieti sužinoti kas aš tokia. Taigi...




In The BloodHikayelerin yaşadığı yer. Şimdi keşfedin