Aušra (antra knygos "Tamsa" dalis)

9 skyrius

I dalis

Viljamas:

Su Sebastianu ir Kristoferiu sėdėjome posėdžių salėje.

- Prašau, pasakykite, kad ką sužinojote? - tarė Sebastianas. - Visa tai jau darosi absurdiška, ypač kai buvo įsibrauta į dvarą. Po Emilijos užpuolimo mums tėra aišku, jog prie vendetos prisidėję vilkolakiai, kas yra labai mažai.

- Regis už visko slepiasi Faustas, - tarė Kristoferis.

- Tu tikras?

- Taip, sakė Natanielis. Be to aš iš mirštančio Kajaus lūpų ištraukiau Fausto vardą, - paprastai atsakė Kristoferis jam.

- Tai aišku tu, nužudei Fausto patikėtinį, kaip kitaip, - tarė Sebastianas atsidusdamas.

- Jis buvo tas kuris sužeidė Emiliją.

- Bent turėjai tam gerą priežastį tuomet. O tu ką nors išsiaiškinai? - paklausė Sebastinas jau manęs.

- Išdaviką, išjungusi kameras, - tariau nusišypsodamas.

- Spėju, jis tai pat negyvas?

- Ne, jis dar gyvas, - dar plačiau nusišypsojau Sebastianui.- Jis nežinojo, priežasties, kodėl turėjo atjungti kameras, jam liepė Domas ir jis pakluso.

- Tu tikras, kad jis nemeluoja, dėl Domo?

Domas buvo vienas iš nedaugelio vampyrų tarybos narių, kuriuo Sebastinas manė galįs pasitikėti. 

- Na aš jį visą kraujuojantį, laikiau aukštyn galvą, pririšęs grandine, nemanau, kad jam buvo prasmė meluoti norint išgyventi, - truktelėjau pečiais.

Sebastianas tik papurtė galvą.

- Kaip tie vyrai, kur buvo sužeisti, per Emilijos užpuolimą?

-Jiems viskas gerai, - atsakiau dar dienelė ir bus nauji, kaip ir mano ranka, - mirktelėjau jam.

- Jei jau prakalbome, kaip tu netekai rankos?

-Kai mes su Kristoferiu aplankėme Kajų, vienas iš jo šunų,  man ją nutraukė. Jų buvo, kaip ir dauguma. Septini prieš du.

-Tik judu galėjote būti tokie pakvaišę, kad eiti prieš septynis vilkolakius, dviese.

-Na mes buvome gerokai užknisti, - tarė Kristoferis už mane, - be to jie gavo, ko nusipelnę.

-Šįkart ir aš turiu pritarti jums, pulti Emiljos jiems nereikėjo, - pripažino Sebastianas.

-Domą nebus sunku prispausti prie sienos su tavo, kanbančiu rūsyje, draugu, - tarė man Kristoferis.

Linktelėjau.

-Norite pasakyti jis dar neatrištas? - įsiterpė, piktokai Sebastianas

-Nurimk, Sebastianai, jis gi negali mirti nuo kelių žaizdų ir verbenos kraujyje, aukštyn kojom, - atsakiau.

Verbena ne tik neleisdavo užkalbėti kitų būtybių, bet patekusi į vampyrų kraują apsvaigindavo mūsų rūšį. Kai kurie vampyrai mėgdavo naudoti nedidelį jos kiekį apsisvaiginti. Kaip narkomanai narkotikus. Bet kuriuo atveju, didesnis jos kiekis mūsų kraujyje, buvo jau nebemalonus ir sukeliantis didžiulį skausmą.

-Kiek laiko jis taip kabo?

-Per naktį, palikau jį. Iš tikro ne už ilgo turėčiau eiti jį aplankyti, nes už poros valandų baigsis verbenos keliami skausmai.

Sebastinas sumirksėjo.

-Sadistas noriu, kad jį atrištum.

-Neneigiu ir gerai atrišiu, jei to pageidauji, - nusišypsojau jam.