Aušra (antra knygos "Tamsa" dalis)

13 skyrius

Kristina:

Išgirdau, kaip suskambėjo varpelis, pakabintas virš durų. Pasukusi galvą, pamačiau įeinantį Deimjeną, vieną iš nuolatinių Marijos klientų. Per kelias dienas, čia dirbdama jau buvau pradėjusi pažintini nuolatinius klientus, atskirti tuos kurie ateina čia su reikalu, nuo smalsuolių užklydusiu pakeliui, iš susidomėjimo.

-Sveikas, pasisveikinau.

-A, gražioji Marijos pagalbininkė, labas ir tau, žmonių mergina. Tavo buvimas čia reiškia, kad Marija dar negrįžo iš kelionės.

-Taip, bet net jai grįžus, aš liksiu čia dirbti. Tiesiog tada būsiu čia pusę dienos, o ne visą, - nusišypsojau. Kai kuriems Marijos klientams, užkliūdavo, kad aš žmogus, bet mažumai, be to net tokių atvejų, jie mesdavo viso labo kelias užuominas apie tai, ką aš galiu išmanyti apie magiją, kad jiems padėčiau ir tiek. Nieko įžeidžiančio ar iš tikro užgaunančio. Deimjenas visada buvo, tas malonusis, kuriam nerūpėjo žmogus aš ar ne. Svarbu, kad žinodavau, kur jam reikalingos knygos ar magijai reikalingi reikmenys. 

Mano tėvai, kiek nustebo, kai pasakiau, jog noriu pradėti dirbti, bet neprieštaravo. Net gi apsidžiaugė, nes tai man padės įgauti daugiau atsakomybės, bei būti savarankiškesnei, pagal juos, kas yra pats laikas, atsižvelgiant į tai, jog aš jau pilnametė. Maniau, jiems kiek nepatiks, kad praleisiu, paskutinę savaitę mokslų dirbdama, nes Marija išvyko, ir jai jau dabar pat reikėjo darbuotojos , bet taip nebuvo. Turbūt ir mano tėvai suvokė, kad paskutinę mokslų metų savaitę nieko nebevyksta svarbaus mokykloje.

Čia nebuvo sunku man dirbti, nes Marija buvo palikusi labai aiškius nurodymus, kaip elgtis su kokiais klientais ir kur rasti viską, be to aš jai, bet kada galėjau paskambinti iškilus klausymams.

-Tuomet man reikės čia lankytis dar dažniau nei paprastai, jei čia dirbs ne viena, bet dvi gražios merginos, - flirtavo jis. Deimjenas visada, taip elgdavosi, jis buvo iš tų mielų vaikinų, kur rodo dėmesį visoms merginoms, bet iš tikro nieko bloga nenori, tik nekaltas flirtas.

-Tu, kaip visada labai žavingas, kuo galėčiau tau padėti šiandien? - tariau draugiškai šypsodamasi.

-Man reikia šitų dalykų, - jis padavė man sąrašą. Permečiau jį akimis, puikiai žinojau, kur rasti viską, ko jam reikėjo.

-Tuoj, duok man kelias minutes, - tariau, nueidama į kambariuką už prekystalio, rimti magijos reikmenys buvo laikomi tenai, kokių jam reikėjo.

Kambariuke buvo tamsu, kiekvieną kartą , turėjai užsidegti šviesą. Visos prekės buvo tvarkingai laikomos lentynose. Vienoje pusėje buvo laikomos magijos knygos, kitoje užkeikimų reikmenys. Viskas tvarkingai sudėti į lentynas ir stalčius, kad būtų lengva rasti. Pats kambarys buvo mažas ir ankštas, bet laikyti prekėms, jo pakako.

Kai Marija man iš tikro paskambino pasiūlydama pas ją dirbti, kiek nustebau, nes ne itin gerai vieną kitą pažinojome. Ji buvo Emilijos, ne mano, draugė. Bet sutikau iškart, nes norėjau darbo, kuo greičiau ir tai man tai buvo puiki proga.

 Surinkusi viską iš sąrašo, grįžau ir padaviau viską Deimjenui, sudėjusi į maišėlį.

-Atrodo viskas, bet persižiūrėk, mažą ką, - tariau.

Jis greitai permetė akimis viską, ką padaviau.

-Viskas gerai, kiek skoloj?

-Penkiasdešimt penki eurai ir keturiasdešimt centų, - tariau jo prekes sumušdama į kasą.

-Gerai, turėsiu lygiai, - tarė iš kišenės išsitraukdamas pinigus ir atsiskaitydamas.

-Gerai.