Emilija:
-Labas rytas, - tariau Kristoferiui atsimerkusi.
Jaučiausi laiminga atsibudusi. Kristoferis vakar buvo labai švelnus ir dėmesingas.
-Labas rytas, - nusišypsojo jis man.
Prisiglaudžiau arčiau jo ir jis mane apkabino.
-Kaip jautiesi? - švelniai paklausė jis. - Neskauda?
-Ne, viskas gerai. Maniau bus blogiau, kaip pirmą kartą,- droviai šyptelėjau.
-Na gi nereikia drovėtis. Aš gi dabar jau viską matęs, - šelmiškai nusišypsojo jis.
-Nekankink manęs, - tariau nurausdama. - Vis gi man tai pirmas kartas.
-Ir aš labai patenkintas, kad jis buvo su manimi, - švelniai tarė jis. - Tu labai miela, kai drovėsi.
Jaučiau, kaip mano veidą išmuša dar didesnis raudonis.
-Beje regis busiu sulaužęs pažadą tavo mamai, - tarė Kristoferis.
-Apie ką tu? - paklausiau.
-Sakiau jai , jog per daug neįsijausime, - linksmai pakilnojo antakį jis.
-Koks baisus melagis, - tai pat linksmai tariau.
-Na tai ir tavo kaltė. Ką man daryti, kad tu per daug nuostabi, jog atsispirčiau, - tarė sugriebdamas mane ir užsimesdamas ant savęs. Dabar aš gulėjo ant jo, o jis po manimi. Padėjau galvą ant jo krutinės.
-Padlaižūnas, - tariau. - O dabar gana mane gėdinti.
-Ne už ką, tu per daug miela.
Trenkiau jam, aišku neskaudžiai.
-Jei busi bjaurus aš kelsiuosi ir liksi čia vienas gulėti, - pagrasinau.
-Tarsi aš tau leisčiau mane palikti, princese.
Pavarčiau akis.
-Kas dabar? - paklausiau.
-Na mums abiems reikia į dušą. O iš po vakar manau mes ten drąsiai galime eiti kartu, - suktai išsišiepė jis.
-Na jau ne, - atsakiau.
-O jei pažadėčiau nieko tau nedaryti? Per daug, - toliau mane erzino.
Papurčiau galvą.
-Tu nepataisomas. Aš tikrai neisiu su tavimi į dušą, - tariau.
-Tebūnie. O kol kas nekantriai lauksiu, kol nebesidrovėsi prie manęs visai, - pakštelėjo man į skruostą. Ir išsliuogęs iš po manęs atsikėlė.
Nužvelgiau jį visą nuogutėlį, jam atsistojus ir dar labiau susigėdau. Dėl dievo Emilija susiimk čia juk Kristoferis pagalvojau. Žinojau, kad buvo kvaila būti droviai ant tiek po visko, ką patyrėme, bet negalėjau to kontroliuoti. Spėju dėl to, kad viskas buvo labai nauja ir man reikėjo priprasti, kad mano ir Kristoferio santykiai vėl pasiekė naują lygį.
Pamatęs mano reakciją į jį nuogą Krisas dar labiau išsišiepė.
-Jei visgi persigalvosi, žinai kur mane rasti, - nusijuokė jis.
-Eik pagaliau, - bejėgiškai tariau.
Jis man dar mirktelėjo ir tada jau nuėjo į dušą.
Pasižiūrėjau į telefoną kiek valandų. Buvo septynios rytos. Nusprendžiau dar pagulėti, bent kol Kristoferis išeis iš dušo.
أنت تقرأ
Aušra (antra knygos "Tamsa" dalis)
مصاص دماءTai antra knygos "Tamsa" dalis. Jaučiu, kaip tamsa mane apglėbė savo rankomis. Žinau, kad turiu atsitraukti, bet nepajėgiu ir jaučiu kaip mane ji vis labiau pasiglemže . Žvelgiu į pabaisą tamsos, kuri sako mane mylinti. Bandau vėl atsitraukti, pabėg...
